Lietuvos tautodailininkų sąjunga
Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija, kaip ir kitos meno kūrėjų asociacijos, Pabaltijo šalyse stengiasi ir privalo atstovauti savo narius visuose menininkus ir kultūrą liečiančiuose procesuose. Lietuvos meno kūrėjų asociacijų asociacija koordinuoja meno kūrėjų ir jų organizacijų bendradarbiavimą, atstovauja interesus užsienyje, skatina kultūros ir meno plėtrą. Valdoma tarybos sudarytos iš visų narių atstovų. Tai reiškia, kad turi viso kultūrinio lauko kompetencijas ir yra vienas rimčiausių kultūros siekių vykdytojas valstybėje. Veikia pagal LR meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymą. Šis ir eilė kitų kūrybą liečiančių įstatymų inicijuoti ir sukurti pačių asociacijų. Tikslas yra suteikti meno kūrėjams kuo palankesnes, pastovesnes būties sąlygas. Galime įsivaizduoti, kad įstatyminė norma yra stabilumo garantas. Lietuvos valstybinės sandaros, brendimo tempai tiek intensyvūs, kad asociacijų vaidmuo nemažėja. Reikalingas pastovus monitoringas ir kompetentingas dalyvavimas stebint visų gyvenimo sferų reglamentavimą. LR Seimas ir Vyriausybė kuria daug pataisų, įsakymų koreguojančių veikiančius įstatymus. Gausus būrys skirtingų kartų Lietuvos menininkų sukūrė savo įvaizdį ne tik gimtinėje, bet ir tarptautinėje erdvėje, ypač po 2000-ųjų metų. Per šį laikotarpį įsisteigė keletas naujų meno kūrėjų asociacijų. Visuomenės ir menininkų iniciatyvos išradingos ir dinamiškos. Asociacijų veikla remiama pačių narių ir dalinai valstybės. Stengiamasi ir veikiama atsižvelgiant į naujas vystimosi kryptis ir tarptautinį bendradarbiavimą. Pabaltijo valstybių bendradarbiavimas meno kūrėjų egzistencijos srityje yra būtinas: 1) kad perimtume patyrimą ir nekartotume klaidų; 2) valdžių ir NVO bendradarbiavime niekas nepakeis Meno kūrėjų asociacijų kaip socialinės grupės; 3) tautose nėra kompetentingesnio, profesionalesnio šios bendruomenės juridinio darinio; 4) daugelio Lietuvos nacionalinių Meno kūrėjų organizacijų veiklos patirtis artėja prie šimtamečio stažo; 5) šiuolaikinės būties poreikiai rodo, kad iššūkių nemažėja.

Kanklininkė Rygoje
Kanklininkė Rygoje

Kaitos vektoriai atveriantys naujus kelius ir iššūkius pokyčių turinyje yra išskirtiniai ir laike pasikartojantys. Šiuolaikiniams kūrėjams įtaką daro vykstantys pokyčiai. Per pastaruosius dvidešimt metų pažymėtini keli veiksniai, atsirandantys iš pokyčių tarptautinėje erdvėje ir šalies vidinėse kultūros gairėse. Bendradarbiavimo aktualijas veikia kultūros strategijos nepastovumai, atsirandantys keičiantis valdžioms, finansinių, ekonominių bangavimų pasėkoje. Lietuva yra pergyvenusi laikmetį, kai kultūra buvo įvardinta kaip neprioritetinė valstybės veiklos sritis. Bet ir sunkiais kultūrai laikais meno kūrėjų veikla pasireiškė konferencijų organizavimu, autorinių teisių gynimu, įstatymų leidybos monitoringu, kūrybinių programų, projektų, konkursų inicijavimu.

Europos Sąjungos iniciatyvos veikė ir veiks bendradarbiavimo prioritetus ateityje. Juk jos pagrįstos finansinės paramos srautais. Turime patirtį puikius rezultatus pasiekusio, tarpsritinio, trimečio Aukštosios kultūros į mokyklas (AKIM) projekto. Reikėtų tęsti tarpsritinės veiklos galimybes. Gal įmanomas tarpvalstybinis vykdymo vektorius? Manau Pabaltijo šalims aktualu įjungti jaunimą į kultūros, kūrybos procesus.

LTS bendradarbiavimo su Latvijos kūrėjais rezultatas - knyga
LTS bendradarbiavimo su Latvijos kūrėjais rezultatas - knyga

Geras pavyzdys tarptautinio bendradarbiavimo yra Europos menininkų tarybos (ECA) veikla. Tai daugiasritinis, demokratiniais valdymo principais vienijantis dvidešimt penkių Europos valstybių kūrybines asociacijas junginys, įkurtas Kopenhagoje (Danija). Pamenu Kjeldo Loftingo viešnagę pas Lietuvos meno kūrėjus ir perspektyvines ECA veiklos vizijas. Lietuvos kūrėjų sąjungos tapo ECA narėmis. Veiklos tikslai buvo aktyvinti bendradarbiavimą su Europos Sąjungos institucijomis. Stengtasi dalyvauti ekspertiniuose svarstymuose meno kūrėjų klausimais. ECA tapo meno kūrėjų bendravimo ir tarpsritinio bendradarbiavimo platforma. Organizuojamos konferencijos ir diskusijos temomis - ,,Kūrėjų mobilumas – svajonės ar tikrovė?“, ,,Žiniasklaida kūrėjų tobulėjimo kelyje“, ,,Kūrėjo pripažinimas ir aukštasis meninis išsilavinimas ES“. 2006 m. surengta konferencija Berlyne UNESCO veiklos tema.

ECA valdymo modelyje įdomu pastebėti dar vieną taisyklę – prezidentu renkamas atstovas iš bet kurios valstybės organizacijos narės. Tai demokratiškas valdymo būdas. Menininkų mobilumo tikslai yra kūrybiniai, kvalifikacijos kėlimo, pažinimo, bendradarbiavimo ar dalyvavimo rezidencijose, programiniuose mainuose. Tokie tikslai tūrėtų būti pastovūs. Sąjungos remia narių kūrybinį bendradarbiavimą ir padeda įveikti kliūtis.

Dailės srityje žinome gilias tradicijas turinčią ,,Baltijos šalių vaizduojamojo meno trienalę” vykstančią rotacijos principu. Lietuvos meno kūrėjų asociacijų būryje bendradarbiavimo Pabaltijyje tradicijas turi žurnalistų bendruomenė. 1933 m. buvo sudaryta trijų šalių ,,Baltijos spaudos santarvė”. Fragmentinius ryšius pavyko formalizuoti 1998 metų birželio 22 dieną Latvijos, Lietuvos Estijos žurnalistų sąjungoms Taline įkūrus Baltijos žurnalistų federaciją (BŽF). 2003 metais nutarta kasmet surengti po vieną bendrą renginį skirtingose šalyse. Pagrindiniai federacijos uždaviniai yra svarstyti Baltijos šalių žurnalistų sąjungų bendradarbiavimo kryptis ir principus, keistis informacija, konsultuotis problemiškais klausimais, kurie iškyla kiekvienos šalies spaudai. BŽF nagrinėja ir žurnalistinės etikos klausimus. Perimtas patyrimas iš Skandinavijos šalių žurnalistų bendradarbiavimo.

Bendradarbiavimo su Baltijos šalimis poreikis jaučiamas visose Lietuvos meno kūrėjų asociacijų atstovaujamose srityse. Tautodailininkų ryšiai vykdomi fragmentiškai, pagrįsti miestų kultūrinėmis tradicijomis, vykdomais proginiais projektais, kuriuose reikšmingą vaidmenį atlieka ryškiausi sąjungos Dzūkijos, Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Žemaitijos skyrių nariai.

Pabaltijo šalių kūrėjų konferencija Rygoje 2019
Pabaltijo šalių kūrėjų konferencija Rygoje 2019

Rasti svetainėje

Svetainę dalinai remia

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) Įmonės kodas 190766761 Stiklių g. 16, LT- 01131 Vilnius Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija (LTKA) Įmonės kodas 300122466 Stiklių g. 18, LT-01131 Vilnius  Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

© 2019