Lietuvos tautodailininkų sąjunga
Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija

Marina Verchova
Vertė Jonas Rudzinskas

Vienas iš didesnių rinkinių, pateikiančių margučius kaip autentišką ukrainiečių tautodailės žanrą, yra Sergijo Kulžinskio 1899 m. albumas ,,Margučių kolekcijos aprašymas“, sukurtas privataus Katerinos Skaržinskos muziejaus margučių kolekcijos pagrindu.

b_800_968_16777215_0_0_images_iliustracijos_straipsniai_2018_marguciai_scan20181207_5.jpg

Sergijus Kulžinskis buvo tiesiogiai susijęs su šio muziejaus kūrimu, turėjęs tikslą rinkti, sisteminti pavyzdžius ir visas tuo metu pasiekiamas žinias apie margučius. Jis suprato tokio darbo svarbą ateities kolekcininkams ir tautodailininkams. Albumo įžanginiame tekste S. Kulžinskis rašo: ,,Ryškios tikėjimo gijos, jų išraiška kuria įtaigų tautos dvasinio ir estetinio gyvenimo vaizdą. Dažnai į tyrėjo rankas patenka nepilnas ar pakitęs audinys, kuriame trūksta svarbių gijų. Tyrėjo užduotis ne tik surinkti trūkstamus siūlelius, bet juos įausti ir atkurti tikrąjį vaizdą“.

XIX a. viduryje – XX a. pradžioje visoje Ukrainoje ir užribyje, kuris priklausė tuomet Rusijos imperijai, šviesuomenė susidomi tėvynės istorine praeitimi, o ypač archeologija, etnografija, tautos kūryba. Tuomet atsiranda privačios kolekcijos, kurios vėliau taps turtingų Ukrainos muziejinių rinkinių pagrindais: Bogdano ir Varvaros Chanenkų, Mikolos Biliašivskio, Dimitro Ščerbakivskio Kijeve, Dimitro Javornickio Dnipropetrovske, Mikolo Tarnavskio Černihive. Tarp šių senienų kolekcininkų buvo Katerina Skaržinska, kuri tuomet pradėjo kurti savo asmeninę sodybą Kruglikų kaime, Poltavščinoje prie Lubnamo.

b_0_0_0_1_0_images_iliustracijos_straipsniai_2018_marguciai_scan20181207_4.jpg

Katerina Skaržinska (1852–1932) buvo mecenatė, muziejininkė, visuomenės veikėja. Dvarininkų Raizerių giminės išeivių iš švediškos Pomeranijos. Raizerių giminė persikraustė į Petro I-ojo Rusijos imperiją. Katerinos tėvas Michailas fon Raizeris buvęs pulkininkas, mama kilusi iš kilmingos Lodiginų giminės. Katerina, baigusi gimnaziją, mokėsi savarankiškai. 1869 m. ištekėjo už generolo-majoro Michailo Skaržinskio. Trumpam persikraustė gyventi į Sankt-Peterburgą ir pateko į žinomo menotyrininko V. Stasovo draugų būrį. Jo dėka ponia Katerina susipažino su Ermitažo, Dailės akademijos muziejiniais rinkiniais, pateko į sostinės inteligentų būrį. Aplinka formavo ponios akiratį ir pomėgius. 1879 m. Katerina pradeda kurti pirmąjį privatų senienų muziejų Ukrainoje 1881-1905 m. Vertybių įsigijimui giminės skyrė daug pinigų, eksponatų skaičius nuolat augo ir saugojimo patalpose reikėjo įrengti tinkamas sąlygas. Katerina Skaržinska pasirūpino dviaukščio pastato statybos leidimu. 1883 m. išvyko į Peterburgą ir Maskvą, kad įkurtų muziejinę organizaciją. Tuo pat metu aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje, kuri populiarino ir skatino muziejaus pripažinimą tarp žinomų Rusijos žmonių.

K. Skaržinska buvo išrinkta kelių mokslo organizacijų nare – Maskvos numizmatų draugijos, Gamtos, antropologijos ir etnografijos pažinimo draugijos, Poltavos archyvų komisijos garbės nare.

b_800_1000_16777215_0_0_images_iliustracijos_straipsniai_2018_marguciai_scan20181207.jpg

Susidomėjimas kolekciniais margučiais kilo po 1887 m. Rusijos dienraščiuose paskelbtų straipsnių su margučių iliustracijomis. Margučių rinkimo pradžia Skaržinskos muziejuje laikomi 1888 m., kai įstaigos darbuotojas F. Kaminskis iš Lubnų kaimo ir apylinkių surinko 23 eksponatus. 1889 m. buvo įsigyta tik 14 margučių, 1890 m. – 239 vnt., 1891 m. – 76 vnt. Iki 1894 m. sukaupta 387 vnt., iš kurių – 276 eksponatai iš Podolės gubernijos. Rinkinys buvo nuolat, tačiau lėtai ir ne tolygiai papildomas. Tuomet rasti vertingų ir autentiškų pavyzdžių buvo nelengva, nes pirma, margučius margina tik kartą metuose, antra, kūrybos žanras ėmė nykti. Senoji meistrų karta, žinanti technikos paslaptis, iškeliavo Anapilin, o jaunimo domėjimasis mažėjo. Šiai sričiai paskatinti buvo sukurta ,,Margučių rinkimo programa“, išspausdinta 1895 m. Kijeve. Atkreipti dėmesį į Programą padėjo 1889 m. paskelbtas filologijos ir etnografijos profesoriaus Mikolos Sumcovo kreipimasis ,,Kaimo gyventojų dėmesiui“. Rinkimas vyko 1888-1897 metais. Gaila, bet raštiškas kreipimasis ir sukurta programa laukiamo rezultato nepasiekė. Tai kėlė nusivylimą organizatoriais. Visgi, asmeninių ryšių tarp tautinės kultūros gerbėjų, mokslininkų, mėgėjų: K. Bolsunovskio, S. Vengrženovskio, M. Greimo, M. Greko, M. Kulčickio, prof. M. Sumcovo, N. Jančiuko, V. Jastrebovo pastangomis pavyko surinkti gausią kolekciją ir išleisti katalogą.

b_800_1000_16777215_0_0_images_iliustracijos_straipsniai_2018_marguciai_scan20181207_2.jpg

Skaržinskos rinkinį tvarkė moksliniais pagrindais. Parinkdavo ne vien gerai išsaugotus pavyzdžius, bet ir pagal ornamentą, koloritą, derinimą su pavyzdžiais iš kitų privačių rinkinių. Visas rinkinys buvo susistemintas, kiekvienas pavyzdys pertapytas ant inventorinės kortelės. Piešiniai sudarė katalogo pagrindą. 1898 m. buvo sudarytos 3286 kortelės apie 2123 eksponatus. Sisteminimas davė ženklių rezultatų. Rusijos imperatoriškosios geografų draugijos nario S. Kulžinskio pastangų dėka buvo paruošti spaudai du katalogai. Išspausdinti pavyko tik vieną. Albumą sudarė įžanginis tekstas, 33 spalvoti puslapiai ir 12 juodai-baltų, tai brėžiniai, vaizduojantys 2219 eksponatus.

Dauguma margučių K. Skaržinskos muziejuje, patekusių į leidinio ,,Margučių kolekcijos aprašymas“ puslapius, surinkti Podolsko gubernijoje – 770 vnt. Iš pavietų: Braclavsko – 526 vnt., Vinicos – 7 vnt. , Kameneco – 154 vnt., Ušinsko – 34 vnt., Olgopilsko – 3 vnt., Jampilsko – 4 vnt., neįvardinti – 42 vnt.

Prieš išvykdama gyventi į Europą, K. Skaržinska nusprendė perduoti visus muziejaus eksponatus valstybei. Iš pradžių norėjo perduoti Lubno miesteliui, bet jis nebuvo pasiruošęs tokio masto dovanai. Todėl 1906 m. Skaržinska perdavė visą rinkinį Poltavos Istorijos-kraštotyros muziejui Poltavos gubernijoje. Tai 20 tūkstančių eksponatų, keturi tūkstančiai knygų, paruošti spausdinimui knygų maketai, dėžutes su 3113 vnt. margučių, keturi sąsiuviniai apie ,,marginimą”, 1181 kortelė su tapytais margučiais, 58 spalvotos korteles, 6 korteles tapytų margučių su pavadinimais, 10 akvarele tapytų margučių paveikslų, kuriuos perdavė V. Jastrebovas.

Dovanotas rinkinys buvo eksponuojamas iki 1943 m. Poltavos dailės muziejuje. 1943 m. dalis kolekcijos sudegė. Pokario metais išliko tik ta rinkinio dalis, kuri priklausė Poltavos dailės muziejui. 1991 m. išlikusi rinkinio dalis grąžinta ir eksponuojama Poltavos kraštotyros muziejuje. 1943 m. muziejaus direktorius K. Moščenko išsivežė surinktą II-ojo tomo medžiagą į Vokietiją, vėliau į JAV, dalis saugoma cerkvėje Baund-Bruce, dalis eksponatų įvairiais keliais grįžta į tėvynę. Po Pirmojo pasaulinio karo Katerina Skaržinska grįžo į Ukrainą, į Krugliko kaimą prie Lubnamo. Kaip ir daugelis, per revoliuciją prarado visus turtus. Išskirtiniu Lenino įsakymu jai buvo paskirta pensija, kurią vėliau panaikino CK vadas Grigorijus Petrovskis. Badaujanti giliame skurde Katerina Skaržinska mirė 1932 metais.

Marina Verchova
Vertė Jonas Rudzinskas

 b_800_1000_16777215_0_0_images_iliustracijos_straipsniai_2018_marguciai_scan20181207_3.jpg

Rasti svetainėje

Projektus svetainėje dalinai finansuoja:

Svetainę pagal LTKA strateginę programą dalinai finansuoja
Lietuvos kultūros taryba

Projektą Vilniaus tautodailininkų parodos sostinėje dalinai finansuoja
Vilniaus miesto savivaldybė

Projektą Tautodailės parodų refleksija dalinai finansuoja
Medijų rėmimo fondas 


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) Įmonės kodas 190766761 Stiklių g. 16, LT- 01131 Vilnius Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija (LTKA) Įmonės kodas 300122466 Stiklių g. 18, LT-01131 Vilnius  Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

© 2024