Pačioje Latvijos širdyje – jos sostinėje Rygoje, Brivdabasg. 21 (Brīvdabas iela 21) ant Juglos ežero kranto, šimtamečių pušų apsuptyje, po atviru dangumi įsikūręs Latvijos etnografinis muziejus (Latvijas Etnogrāfiskais brīvdabas muzejs). Šis muziejus yra vienas seniausių tokio tipo muziejų Europoje – įkurtas dar 1924 metais, muziejaus teritorija apima kiek daugiau nei aštuoniasdešimt septynis hektarus. Muziejuje įrengtos latvių valstiečių, amatininkų ir žvejų sodybos. Į muziejų atvežta ir pastatyta virš šimto XVII a. pabaigos - XX a. pradžios autentiškų statinių iš visų Latvijos regionų.
Visose juose veikia nuolatinė ekspozicija – buityje ir darbe naudoti daiktai, interjeras, bylojantis apie tam tikrą laikotarpį, regioną ir namų šeimininkų užsiėmimą. Šiame nuostabiame, praeitimi alsuojančiame muziejuje rengiamos tradicinės liaudies šventės, vyksta įvairūs renginiai. Vasarą lankytojų dėmesį patraukia dirbantys tradicinių amatų meistrai, žiemą lankytojai gali pasivažinėti rogėmis, paslidinėti ir netgi pažvejoti. Ypač populiarios čia rengiamos „didžiosios mugės“, Latvijoje dažniausiai vadinamos „metų turgumi“ (gada tirgus).
Nuo 1971-ųjų metų pirmąjį birželio savaitgalį Latvijos etnografinis muziejus po atviru dangumi rengia didelę dviejų dienų mugę – Latvijos amatininkų dirbinių „metų turgų“. Tokia mugė atlieka dvigubą funkciją – tai liaudies taikomosios dailės metų pasiekimų paroda, kuria unikalioje aplinkoje pasigrožėti gali visi norintieji ir galimybė amatininkams pademonstruoti amatus bei parduoti savo geriausius gaminius. Tuo tarpu „metų turgaus“ lankytojai gali įsigyti tradicinės amatininkystės dirbinių. Galima drąsiai teigti, kad šis turgus tai itin svarbi skirtingų kartų ir įvairių žanrų amatininkų, susirenkančių iš visų Latvijos kultūrinių-istorinių regionų, susitikimo bei apsikeitimo profesiniais įgūdžiais vieta.
„Metų turgus“ muziejuje po atviru dangumi ko gero yra vienas iš didžiausių ir gausiausiai lankomų Latvijoje organizuojamų renginių. Mugėje dalyvauja ne tik tradicinių amatų meistrai, bet ir šokių kolektyvai, folkloro kapelijos bei ansambliai.
Visi šie žmonės atlieka itin svarbią misiją - puoselėja, kūrybingai transformuoja ir supažindina šių laikų visuomenę su latvių tradicine kultūra. Šalia puikios galimybės nusipirkti unikalių meno kūrinių ar praktiškų, kiekvienam buityje praversiančių dirbinių (kad ir pinto krepšelio ar ąsočio pienui), lankytojams siūloma paskanauti bei įsigyti nacionalinių latvių patiekalų: naminės duonos, įvairiausių vytintų mėsos gaminių, meduolių ar tradicinių latvių pyragų-riestainių (kliņģeri) bei į Europos sąjungos tradicinio gaminio sąrašą įtrauktų ruginių pyragėlių su morkų ir bulvių įdaru (sklandrauši). Lankytojai kviečiami žaisti tradicinius senovinius žaidimus, pašokti liaudies šokius.
Ilgainiui „metų turgus“ tapo valstybinės reikšmės įvykiu, savotišku Rygos ir visos Latvijos simboliu ir latvių tautą vienijančia švente.
Muziejaus atstovų teigimu, Latvijos etnografiniame muziejuje rengiamas „Metų turgus“, skirtingai nuo mažesnių, kituose miestuose rengiamų mugių, lankytojams suteikia puikia galimybę vienoje vietoje pamatyti, išgirsti, pažinti ir išbandyti įvairių Latvijos regionų tradicinės kultūros sritis. Muziejus renginyje dalyvauti kviečia tik aukšto lygio meistrus, savo kūryboje tęsiančius senąsias tradicijas, paremtas archeologiniu ir etnografiniu paveldu. Atrenkant dalyvius atidžiai žiūrima, kad meistrai būtų pakviesti iš visų Latvijos regionų. Pirmenybė suteikiama tradicinių amatų atstovams – kalviams, audėjoms, juvelyrams, puodžiams, pynėjams, medžio ir odos dirbinių meistrams.
Dirbiniai turi būti kokybiški ir pagaminti iš tradicinių medžiagų. Naujokams patekti į išrinktųjų tarpą nėra lengva. Naujokų dirbinius griežtai vertina ekspertų iš muziejaus komisija. Muziejininkai ne tik vertina dalyvių dirbinius, bei ir akylai stebi dalyvaujančių meistrų pažangą. Kiekvienas metais tam tikras pardavėjų ratelis gauna vadinamuosius „juoduosius pasus“, kurie reiškia, jog buvo prekiaujama ne tradicine, vietine, o atvežtine produkcija, todėl vartai į kitą mugę jiems užsiveria.
Dėka išskirtinės, senovės aura apgaubtos aplinkos ir griežtos dalyvių atrankos garsusis „metų turgus“ yra unikali senojo latvių paveldo pristatymo vieta. Kartą metuose vienoje vietoje lankytojams pateikiama plati amatininkystės pasiekimų įvairovė, tautinių tradicijų gyvybingumas. Audinių raštuose, medžio rievėse, gintaro spalvose, molio faktūrose užkoduotas meistrų noras sujungti praeitį ir dabartį. Šis renginys – mėgstamas ir laukiamas lankytojų, o ypač pačių amatininkų. Tai galimybė pasipuošti tautiniu rūbu, susitikti su vienminčiais, pasimokyti iš kolegų, pasipuikuoti savo kūriniais.
2018 metais, minint Latvijos nepriklausomybės 100-metį, renginio organizatoriai ketina į mugę sukviesti ne tik Latvijos regionų amatininkus, bet pakviesti latvius amatininkus iš viso pasaulio. Kiekvienais metais Rygos „metų turgų“ aplanko daugiau nei dvidešimt tūkstančių lankytojų iš Latvijos ir kitų užsienio šalių. Šis renginys vadinamas amatininkystės aukščiausia viršūne – „amatininkų Everestu“.
Kalbant apie taikomosios liaudies dailės šaknis, tęstinumą, vystymąsi, interpretacijas bei virsmą, Latvijos etnografinis muziejus po atviru dangumi neabejotinai yra sukaupęs milžinišką patirtį ir neaprėpiamą žinių aruodą. Būtent čia jau daugiau nei keturiasdešimt penkerius metus vyksta liaudies meno dirbinių „metų turgus“. Tam, kad tinkamai pažinti, apibrėžti, įvertinti ir parodyti Latvijos amatininkystės pokyčius bei atspindėti vis augantį kūrybinės išraiškos daugialypiškumą muziejus įvedė tradiciją kiekvienų metų rugpjūčio antrą šeštadienį ir sekmadienį rengti „šių dienų amatininkystės festivalį“. Nuo birželį vykstančio „metų turgaus“ šis festivalis daugiausia skiriasi ne tokiais griežtais atrankos kriterijais. Skirtingai nuo tradicinės didžiosios pavasarinės metų mugės į rugpjūtį vykstantį renginį dalyvauti kviečiami Latvijos amatininkai naudojantys šiuolaikines technologijas ir pažangias medžiagas, savo darbuose apjungiantys amato technologinį vystymąsi ir šiuolaikinio dizaino elementus.
Meistrų kūrybai paliekama daugiau laisvės, platesnis galimybių ir pasirinkimo spektras. Svarbiausia tai, kad amatininkų kūriniai būtų kokybiški ir rankų darbo. Dirbiniai turi išvaizdūs, praktiški ir funkcionalūs. Jie turi atspindėti šiuolaikinės visuomenės poreikius, papildyti augančią unikalių dirbinių paklausą, tapti alternatyva masinės gamybos produkcijai. Amatininkystės festivalyje, taip pat kaip ir birželį vykstančiame „metų turguje“ lankytojams siūlomi ir valgomi „meno kūriniai“. Maisto produktai ir jų ruošimas privalo apjungti šiuolaikines kūrybines variacijas latvių tradicinės virtuvės temomis.
