Lietuvos tautodailininkų sąjunga
Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija

Tarptautinė liaudies meno organizacija (Internationale Organization der Folkskunst – International Organization of Folk Art) vienijanti per tris šimtus aktyvių institucinių ir individualių narių 100-te šalių, palaikanti ryšius su bemaž 3000 institucijų ir individų 147-se pasaulio valstybėse, salose ir archipelaguose - tokia plačia pasaulio valstybių ir tautų aprėptimi ir atstovavimu ją viršija nebent Jungtinės Tautos, Olimpinis ir ekologinis judėjimai bei UNESCO, su kuria IOV palaiko glaudžius operacinius ryšius . Taigi, taika, sportas, gamtosauga, švietimas, kultūra bei neatsiejamas pastarosios sandas – liaudies menas yra tie bendrieji vardikliai, kurie niekada nepraranda savojo aktualumo ir vienija viso pasaulio žmones.

Tarp dešimčių kasdien visame pasaulyje vykstančių liaudies meno ir kultūros renginių – giliu ir prasmingu, anot žiniasklaidos „išskirtiniu, elitiniu“ renginiu, buvo nominuota lapkričio mėn. 23–26 dienomis Andorfo miestelyje, Austrijoje vykusi XIV Europos šalių liaudies kultūros konferencija, skirta organizacijos įkūrėjo, filantropo Alexanderio Veiglio dešimtosioms mirties metinėms pažymėti. Renginį sudarė du sandai – mokslinė ir atmintinė dalys. Jį inicijavo IOV Tarptautinė Vidurio ir Rytų Europos mokslo ir tyrimų komisija, o įgyvendino Austrijos ir Lenkijos IOV sekcijos. Renginyje dalyvavo įvairių tradicinės kultūros sričių tyrėjai ir ekspertai iš Armėnijos, Austrijos, Bahreino Karalystės, Baltarusijos, Bulgarijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Olandijos, Rusijos, Tuniso ir Ukrainos.

Pranešimą skaito Anna Veigl, apsirengusi austrų tautiniais rūbais
Pranešimą skaito Anna Veigl, apsirengusi austrų tautiniais rūbais

Atminimo dalies vadovas, konferencijos organizatorius ir IOV vice-prezidentas prof. mag. Hansas Joachimas Holzas pakvietė dalyvius pagerbti šviesų Alexanderio Veiglio atminimą, pasidalinti prisiminimais, bendrai nuveiktais darbais. Pasisakė Anna Veigl, dr. Ali Khalifa (Bahreinas), prof. H. J. Holz, prof. Anna Brzozowska-Krajka ir prof. Wieslaw Krajka (Lenkija), prof. Ursula Hemetek (Čekija-Austrija), prof. Viktor Kitov (Rusija), prof. Oksana Mykytenko (Ukraina), dr. Aija Jansone (Latvija), doc. R. Astrauskas (Lietuva). Velionio našlė Anna Veigl surinko didelį atsiminimų ir nuotraukų rinkinį, kuriame atsiskleidžia unikali ir gili A. Veiglio asmenybė, jo pasiaukojančios idealistinės veiklos moto: „Visada prisimink, kad nepažįstamasis greta tavęs taip pat žmogus. Pasistenk tapti jo draugu ir tuo ženkliai prisidėsi prie tarpusavio supratimo ir taikos tarp žmonių“ Joje ryškūs ir A. Veiglio lietuviški kontaktai.

 IOV-IOFA prezidentas Dr. Ali Khalifa, pasveikinęs konferencijos dalyvius ir Anną. Veigl, pasidalijo prisiminimais apie Alexanderį Veiglį, pabrėždamas jo išskirtinius organizacinius nuopelnus, jautrias žmogiškąsias savybes. Jam didelį įspūdį padarė greitas IOV virsmas iš festivalių organizacijos į solidžią mokslinę struktūrą, kurios veikla buvo pastebėta ir aukštai įvertinta UNESCO. Jis įsitraukė į veiklą A. Veiglio paragintas sunkiu organizacijai momentu, kai IOV susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, o generalinis sekretorius sunkiai sirgo. Čia derėtų priminti, kad Dr. Ali Khalifa yra poetas ir arabų žodinės kultūros puoselėtojas, jis sugebėjo gauti organizacijai solidų finansavimą, įkūrė biurą, kuriame dirba dešimtys darbuotojų, leidžiamos monografijos apie žymius tradicinės kultūros puoselėtojus, spausdinami IOV leidiniai .

IOV-IOFA prezidentas dr. Ali Khalifa (Bahreino karalystė)
IOV-IOFA prezidentas dr. Ali Khalifa (Bahreino karalystė)

 A. Veiglis ne kartą lankėsi Lietuvoje, gerai pažino ir vertino turtingą mūsų šalies tradicinę kultūrą ir meną, ne vienam Lietuvos folkloro kolektyvui atvėrė kelius į platų pasaulį, inicijavo ir pats asmeniškai dalyvavo LR Seime 2001 metais vykusioje UNESCO konferencijoje, kurioje džiaugėsi Lietuvos patirtimi ypač teisinių ir technologinių apsaugos priemonių taikymu siekiant išsaugoti ir plačiau skleisti bei panaudoti turtingą nematarialųjį kultūros paveldą formuojant unikalų kultūrinį šalies identitetą ir įvaizdį dabarties pasaulyje. Renginio pranešimai, A. Veiglio sveikinimo kalba, bendravimo akimirkos išsaugotos rinkinyje „Folk Culture at the Beginning of the 3rd Millennium”

Alexanderis Veiglis, Rimantas Astrauskas, Angelė Vyšniauskaitė, LR Seimas, 2001
 Alexanderis Veiglis, Rimantas Astrauskas, Angelė Vyšniauskaitė, LR Seimas, 2001

XIV konferencijos tema buvo skirta kaitos kategorijai, grindžiamai santykiu tarp autentiškumo ir inovacijos, kuri regioninei ar lokaliai bendruomenei priimtina. Ji iš dalies aprėpė modernizacijos, transformacijos, kartais ir unifikacijos procesus, paveikusius materialiąsias ir nematerialiąsias folkloro (taip pat ir e-folkloro) dimensijas. Pranešimuose buvo bandoma atskleisti, diagnozuoti skirtingų Europos šalių šiuolaikinių liaudies kultūrų būsenas. Taip pat svarstyta kaip lokalūs, regioniniai ar globalūs elementai persipina, įsiskverbia į vertybines sistemas, papročius ir tradicijas, įpročius, kalendorines ir šeimos šventes, paraliturgines religines praktikas, liaudies meno raiškas ir kasdienį gyvenimą.

Plenariniame pranešime „Europos kultūros paveldas ir informacijos visuomenė“ Lodzės universiteto profesorė Violetta Krawczyk-Wasilewska pateikia žiupsnį suaktualintų aksiomų: žodinis arba nematerialusis paveldas tapo visuotinai pripažintu, gyvybiškai svarbiu kultūros identiteto, kūrybiškumo ir įvairovės determinantu. Jis atlieka svarbią rolę ilgalaikės plėtros ir tolerantiškos kultūrų sąveikos metu. Paveldo apsaugos konceptas šiandieną siejamas su etninio ir kultūrinio identiteto sąvoka, nacionalinio, regioninio ir globalaus lygmens kūrybiškumu. Nūdienos Europoje kultūrinis identitetas įgavo naują prasmę dėl pasaulinės multimedijos modernių konotacijų. Viena vertus, tai lemia žmogaus teisių, individualaus ir kolektyvinio identiškumo pripažinimas, Antra vertus, tai socialinės, politinės ir ekonominės problemos, susijusios su Europos integracija ir progresyvia globalizacija bei milžiniška elektronikos priemonių galia. Anot prelegentės, regioninio kultūros paveldo apsaugos politika neturėtų apsiriboti materialaus ir nematerialaus paveldo formomis, bet taip pat aprėpti ir postmodernaus pasaulio produktą – skaitmeninį paveldą, laikydama jį subalansuotos ilgalaikės plėtros strateginiu resursu. Pranešėja atkreipė dėmesį į aktualius juridinius Europos Tarybos dokumentus ir naujausias strategines iniciatyvas, atveriančias naujas galimybes ir nematerialaus paveldo tyrėjams bei saugotojams. Tai 2005 metų vadinamoji Faro konvencija apie kultūros paveldo visuomenei teikiamas vertybes (beje, šios Konvencijos Lietuva iki šiol neratifikavo, nors tai padarė Latvija ir Ukraina) bei 2018 metus paskelbtus Europos kultūros paveldo metais. Taip pat atkreiptas dėmesys į archyvinės medžiagos skaitmeninimo aspektą, priminta, kad Europos Tarybos iniciatyva įkurtas specialus skaitmeninimo skyrius, kuris skaitmenina ir nematerialaus paveldo objektus.

Mokslinės dalies vadovė M. Sklodowskos-Curie universiteto Liubline prof. hab. dr. Anna Brzozowska-Krajka, aptardama trylikos nuo 1989 metų vykusių mokslinių konferencijų tematiką, pastebėjo, jog jas visas jungė bendras vardiklis – kultūros tradicijos sąvoka, žyminti praeities paveldą, suprantamą kaip aksiologinis kodas, kuris apsprendžia Europos tautų identitetą ir jo kaitą dabarties pasaulyje. Pranešėja svarstė religijos ir neofolkloro santykį lenkų Šv. Velykų e-linkėjimuose, pastebėdama, kad naujosios medijos ne tik keičia žmonių bendravimo būdą, bet ir atspindi religinių švenčių desakralizacijos ir komercializacijos procesus: religiniai motyvai, gretinami su komiškais, įgyja absurdo bruožų ir tai pradeda dominuoti. Tą pačią tendenciją, tirdama Įvesties ritualus lenkų kaimo bendruomenėse pastebi ir Liublino M. Sklodowskos-Curie universiteto magistrė Agnieszka Monies-Mizera. Vaikų gimties ir jaunųjų įvedimo į kaimo bendruomenę apeigos, kažkada buvusios ypač svarbios, atlikusios apsauginę ir naujų socialinių santykių kūrybos funkciją, pastaruoju metu tampa tik svečių pasilinksminimo priemone.

Konferencijos dalyviai su IOV Mokslo ir tyrimų komisijos pirmininku prof. Muhammed El Nouiri (antroje eilėje, viduryje) ir IOV Mokslo ir tyrimų komisijos Vidurio ir Rytų Europai pirmininke Anna Brzozowska-Krajka (pirmos eilės centre)
Konferencijos dalyviai su IOV Mokslo ir tyrimų komisijos pirmininku prof. Muhammed El Nouiri (antroje eilėje, viduryje) ir IOV Mokslo ir tyrimų komisijos Vidurio ir Rytų Europai pirmininke Anna Brzozowska-Krajka (pirmos eilės centre)

Gomelio F. Skorinos valstybinio universiteo prof Valentina Novak, tyrusi Gomelio Polesės gyventojų krikštynų papročius, atskleidė pastarųjų apeiginę sandarą, kuri gerai išlikusi iki šiol bei apeigines funkcijas – gimdymo skausmo sumažinimą, naujagimio sveikatos ir gerbūvio užsitikrinimą. Taip pat buvo tirti įvairūs draudimai nėščiajai, pavyzdžiui, draudimas jai lankytis laidotuvėse, nes tikėta, kad vaikas gims silpnos sveikatos, neleista nieko vogti, nes vaika būsiąs vagis. Tyrėja atskleidė, kaip tos pačios apeigos varijuoja skirtingose vietovėse.

Kijevo nacionalinės mokslų akademijos mokslinė bendradarbė dr. Oksana Mykytenko nuosekliai ir metodiškai analizavo spynų ir rakto simboliką šiuolaikiniuose ukrainiečių vestuvių papročiuose. Pasirodo, kad spynų kabinimo ant tiltų paprotys žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Anglijoje, kitose pasaulio šalyse. Ieškodama šio papročio ištakų, pranešėja tyrė, kaip minėta simbolika funkcionuoja skirtinguose folkloro žanruose (vestuvinėse dainose, mįslėse, patarlėse, oracijose) ir tai leido šį paprotį sieti su apsaugine ir produkuojančia meilės magija, užrakinimo – atrakinimo, paslapties ir jos atskleidimo dichotomija, Ji atskleidė, kad minėtas simbolizmas yra plačiai naudojamas komerciniame diskurse, seka logiška išvada, kad dabarties vartotojiškoje eroje mitologinė sąmonė ne išnyksta, bet vis labiau skverbiasi į kasdienį gyvenimą.

Konferencijos dalyvius sujaudino Bresto A. S. Puškino universiteto prof. Inos Šved pranešimas apie kaitos faktorius eschatologiniuose naratyvuose. Prelegentė tyrimus atliko Černobylio Polesėje, kur vietiniai gyventojai iki šiol gyvena įvykusios katastrofos nuotaikomis. Biblijiniai naratyvai čia tapo visuotinu, svarbiausiu folkloro žanru. Praeitis čia įvardijama „aukso amžiumi“, o II Pasaulinis karas, kolektyvizacija, totalitarizmas, kardinalūs senosios socialinės sanklodos ir vertybinės hierarchijos pokyčiai, nederliaus metai, ekologinė katastrofa, ligos interpretuojami kaip Dievo bausmės už žmonių moralinę degradaciją, pasaulio pabaigos ženklai.

Bendras konferencijos vaizdas
 Bendras konferencijos vaizdas

Muzikologinio pobūdžio pranešimų nebuvo daug, tačiau kiekvienas savaip įdomus. Vienos muzikos ir atlikimo menų universiteto prof. Uršula Hemetek yra žinoma tautinių mažumų muzikos tyrėja. Ji savo pranešime gvildeno Austrijos romų muzikos kaitos dinamiką, analizavo kaitos priežastis, ypač pabrėždama, kad atlikėjai romai labai jautriai reaguoja į klausytojų reakcijas, su jais palaiko nuolatinį emocinį ryšį. Pasitaikančius pokyčius ji vaizdžiai parodė sugretindama kelis tos pačios dainos įrašus, paaiškindama juos psichologiniu atsaku į klausytojų lūkesčius.

Mano svarstymo tema buvo muzikinės stilistikos pokyčiai remiantis pakartotinių ekspedicijų medžiaga. Per 50 metų akivaizdūs pokyčiai įvyko dainų žanrų sferoje – išnyko arba bebaigiantys nykti apeiginiai darbo, šeimos bei kalendorinių švenčių žanrai, jų vietą palaipsniui užėmė romansai, literatūrinės kilmės, individualios kūrybos, tremtinių, emigrantų, partizanų dainos, religinės giesmės, populiarūs ir madingi šokiai, sparčiai plito masinės kultūros formos, kurias propagavo radijas, o vėliau ir televizija (pastaruoju metu ir internetas). Pasikeitė perdavimo būdas – vietoj žodinio išpopuliarėjo įvairios rašytinės perdavimo formos, dainų sąsiuviniai. Ženklūs pokyčiai įvyko visuose Lietuvos regionuose, kurie iki II Pasaulinio karo buvo išlaikę savitą muzikinį stilių: Šiaurės Aukštaitijoje išnyko unikalaus stiliaus polifoninės vokalinės ir instrumentinės sutartinės, veik nebeliko Mažosios Lietuvos vietinių gyventojų ir jų unikalios dainavimo tradicijos perėmėjų, monofoninės melodijos Dzūkijoje ir Sūduvoje pradėtos dainuoti daugiabalsiu homofoniniu būdu, Žemaitijoje gerokai aptrupėjo tęstinės dainos. Kardinalūs gyvenimo pokyčiai ir dideli senosios tradicinės kultūros praradimai įvyko dėl labai įvairių politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir technologijų raidos priežasčių: II Pasaulinio karo ir pokario metu pakitusios gyventojų sudėties, pokario metu vykusios kolektyvizacijos, gyventojų perkėlimo iš vienkiemių į gyvenvietes, dėl emigracijos ir tremties į Sibirą, migracijos į miestus. Pasikeitus gyvenimo sąlygoms, išnyko daugelis senųjų muzikos instrumentų.

Tradicinės instrumentinės muzikos padėčiai Orenburgo mieste (Rusija) aptarti buvo skirtas prof. Viktoro Kitovo pranešimas. Pastebėta, kad pastaruoju metu mieste nebeliko saviveiklinių kolektyvų, propagavusių tradicinę muziką. O jų dar visai neseniai prie kultūros centrų ir kultūros rūmų būta dešimtys tūkstančių. Jų vietą užėmė keletas profesionalių kolektyvų – Orenburgo valstybinis akademinis rusų liaudies choras, Orenburgo bajanistų trio ir Orenburgo filharmonijos draugijos ansamblis „Korobejniki“. Pranešėjas minėjo, jog jam žinomas tik vienas atlikėjas, gebantis groti diatonine armonika. Konstatuoti dideli pokyčiai mokymo sistemoje, kuri skatina akademizmą, todėl būsimi atlikėjai praranda glaudų ryšį su liaudies muziką ir jos atlikėjais. Mokymo programose svarbiausias dėmesys teikiamas klasikų kūriniams ir originalioms kompozicijoms, studentai nemokomi improvizuoti, pasirinkti dainų melodijų, todėl nelavinamos savybės, būtinos geram šio stiliaus muzikos atlikėjui. Profesorius atkreipė dėmesį, kad dėl minėtų priežasčių liaudies muzikos instrumentalistų koncertų populiarumas akivaizdžiai mąžta.

Koncertuoja citros virtuozas prof. Wilfried Scharf
Koncertuoja citros virtuozas prof. Wilfried Scharf

Teorinius apmąstymus praskaidrino renginio meninė dalis, kurios metu klausytojai ir žiūrovai galėjo susipažinti su austrų tradicinės muzikos, šokių bei dainų įvairove. Išgirdome pynę populiarių austriškų melodijų, kurias subtiliai ir virtuoziškai citra paskambino Austrijos IOV Tarybos narys prof. Wilfriedas Scharfas. Prieš tris metus jis išgarsėjo visame pasaulyje kai Vienos simfoninis orkestras pakvietė jį drauge muzikuoti Naujametinio koncerto metu. Beje, profesorius prieš savaitę lankėsi Lietuvoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje surengė citros meistriškumo kursus, lankėsi Lietuvos-Austrijos draugijoje.

Tradicijas saugo ir puoselėja šokių ansambliai. Austrų liaudies šokių grupė „Pramtaler“ atliko keletą populiarių šokių, kurių metu jo dalyviams teko nemažai paprakaituoti, kol atliko sudėtingas jėgos ir meistriškumo reikalaujančias figūras. Manau, kad mūsų paaugliams šokiai tikrai patiktų.

Šoka austrų liaudies šokių grupė „Pramtaler“
Šoka austrų liaudies šokių grupė „Pramtaler“

Nedidelio Austrijos miestelio Andorfo mišrusis choras, kurį prieš 30 metų subūrė ir kuriam vadovauja Hansas Joachimas Holzas jau koncertavo visuose žemynuose (išskyrus Anktartidą). Šio choro aukso fondą sudaro tradicinė austrų muzika.

Tradicines austrų dainas atlieka Andorfo mišrus choras (diriguoja choro įkūrėjas ir ilgametis jo vadovas IOV vice-prezidentas Hans Joachim Holz)
Tradicines austrų dainas atlieka Andorfo mišrus choras (diriguoja choro įkūrėjas ir ilgametis jo vadovas IOV vice-prezidentas Hans Joachim Holz)

Tuo pat metu kaip ir Europos konferencija IOV Vykdomojo komiteto nariai iš Bahreino, Austrijos, Italijos, Kinijos ir Olandijos susitiko Austrijos Linco mieste, kur išklausė regioninių direktorių ataskaitas. Pasidžiaugę nuveiktais darbais ir 11 naujų IOV padalinių, įkurtų Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse, paragino narius toliau motyvuoti savo šalių vyriausybes ir kultūros institucijas daugiau investuoti į liaudies kultūrą ir netoleruoti komercinio bei reklaminio jos išnaudojimo – tai skatinta šalinti visais būdais taip pat kooperuojantis su Tarptautine intelektinės nuosavybės organizacija WIPO.

 

Literatūra

Alexander Veigl. Leben und Wirken für die IOV. Lebenswerk in Bildern www.iov.at/a_veigl/1979.pdf

Council of Europe Framework Convention on the Values of Cultural Heritage for Society. Faro, 2005.

Folk Culture at the Beginning of the 3rd Millennium. New Challenges and Means of Support. Selected Papers of the International Conference of Eastern and Central Europe Parliamentarians and Specialists in Folk Culture.Edited by R. Astrauskas. Vilnius: The Council for the Protection of Ethnic Culture, 2001

The IOV Journal of Intangible Cultural Heritage. Mila Santova, Iveta Pirgova (eds), Bahrein: Arabian Printing & Publishing House, 2015.

 

Rasti svetainėje

Svetainę dalinai remia

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) Įmonės kodas 190766761 Stiklių g. 16, LT- 01131 Vilnius Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija (LTKA) Įmonės kodas 300122466 Stiklių g. 18, LT-01131 Vilnius  Tel.: (8-5) 2120564  lietuvosts@gmail.com

© 2018