Gal šv. Kalėdoms ar Naujiesiems metams gavote atviruką, kokio parduotuvėje nenusipirksi? Gal šventinį stalą papuošė miško kankorėžiu kvepiantis rudnosiukas nykštukas Elis? Taip jį pavadino viena iš Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos antrokėlių. „O mano nykštukas Nikolas, mano Aistrė, Alfas, Mika...“– pasigirsta mergaičių ir berniukų balsai. Mokytoja Vidutė Manikienė jau bando auklėtinius tramdyti: „Džiaukitės, bet tyliai.“ Kad būtumėte matę, kaip rūpestingai jie savuosius Elius, Alfus, Mikas kūrė: lipdė nosis, akeles, sagas, baltaplaukes galveles dangstė aukštomis raudonomis kepurėmis. Anot mokytojos, vaikai labai nori ištrūkti iš mokyklos, vilioja, įdomu, kas nauja, netikėta.

Dar viena šauni Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje puoselėjama tradicija – gruodį rengiami edukaciniai užsiėmimai. Didelius ir mažus, suaugusius ir vaikus muziejininkams talkinantys tautodailininkai, amatininkai moko patiems susikurti atvirukus, šventines dekoracijas, žaisliukus.

„Saulės“ pagrindinės mokyklos pedagogė Vijolė Vedeckienė atsivedė pulkelį ketvirtų-aštuntų klasių moksleivių, neformalaus vaikų švietimo etnokultūros būrelio „Atverta laiko skrynia“ lankytojų. Būrelio užsiėmimuose jie supažindinami su Joniškio krašto tradicijomis, žymiais žmonėmis, kalendorinių švenčių papročiais, senolių dainomis. Tautodailininkė tapytoja Virginija Kutkienė pamokė patiems susikurti šventinius atvirukus. Vaikai adatėlėmis badė baltame popieriaus lakšte nusipieštus senius besmegenius, šuniukus. Paskui juos priklijavo prie spalvoto popieriaus ir, še tau, tą, ką labiausiai myli, pasveikino savo sukurtu darbeliu. Virginija – patyrusi pedagogė. Prieina prie kiekvieno, pamoko, kaip pasižymėti kampelius, kaip priklijuoti, į tuščią lakštelio erdvę dar pamėtyti snaigelių, pailsinti, pamankštinti pavargusias rankeles.

Būrelio vaikai ne tik muziejuje apsilankė, pasimokė, bet ir sava švente pasidžiaugė, – vakarėlyje pasikalbėjo apie šv. Kalėdų prasmę, papročius, žaidė, būrė, vaišinosi ramunėlių, medetkų ir kitokių žolelių arbatomis, susineštais vaisiais, mamų keptais pyragėliais.

Prie stalų su muziejininkių išdėliotomis skiautelėmis, kankorėžiais, kartono gabalėliais susėdusius Mato Slančiausko progimnazijos pirmokėlius pasitinka pedagogė, tautodailininkė Aušra Petrauskienė. Prasideda kruopštus darbas: karpomi kojų padeliai, klijuojami plaukai, ūsai, nosys, sagos, kepurėlės. Mažieji aptarinėja, gal nykštukus pakabins ant eglutės, gal padovanos. „Labai sunku kirpti“– pasiskundžia Tadė. Pagelbėti atskuba ir klasės mokytoja Jolanta Bytautienė.

Dažno vaiko akelės nukrypsta ir į televizoriaus ekraną, kur sukasi ir sukasi Aušros Petrauskienės sukurtas, motulės Gamtos režisuotas filmukas „Kuriame iš gamtos“. Ten slidinėja, šokinėja, po medžius karstosi ir kitokias išdaigas krečia autorės sukurti kankorėžiniai nykštukai, pingvinai, peliukai ir kitokie padarėliai.

Grupelę moterų – Benutę Kaškelienę, Eleną Stankaitienę, Danutę Kelpšienę, Olę Kurtkuvienę, Reginą Riškuvienę, Zitą Gavrilovienę, kitas – atvirukus susikurti mokė Reda Pečkuvienė, Joniškio socialinių paslaugų ir užimtumo centro specialistė dailės darbams. Anot Redos, susikurti originalų, savą atviruką galima iš nieko, tereikia balto ir spalvoto popieriaus, spalvotų pieštukų, klijų ir, žinoma, išmonės, kantrybės, kruopštumo. Jei nesiseka susikurti savo piešinio, galima pasinaudoti kompiuteryje rastu paveikslėliu, jį kruopščiai nuspalvinti, dailiai apkirpti ir priklijuoti prie spalvoto popieriaus.

Kaip sekėsi? Žinoma, gerai. Genovaitė Gedraitienė sakė namuose prisispalvinusi krūvelę atvirukų ir prieš šventes išsiuntusi giminaičiams, draugėms. Moteris lankė ne vieną pamokėlę – dažė margučius, liejo žvakes. Malonu ką nors ir sau susikurti, ir artimiesiems padovanoti.