Eurika Urbonavičiūtė, gimusi ir augusi Šiauliuose, studijavo architektūrą Vilniaus inžineriniame statybos institute (VGTU). Čia menininkė žengė pirmuosius kūrybinius žingsnius tapyboje. Aktyviai pradėjusi tapyti nuo 2009 m., dailininkė jau yra sukūrusi daugiau nei 60 paveikslų – kai kuriuos iš jų įsigijo Lietuvos ir užsienio kolekcionieriai.
Išskirtinio susidomėjimo E. Urbonavičiūtės kūriniai sulaukė 2011 m., po parodos Lietuvos tautodailininkų sąjungos galerijoje, kuomet menininkei buvo suteiktas tautodailininkės vardas.
Nuo 2012 m. E. Urbonavičienė dalyvavo konkursuose bei surengė kelias personalines parodas:
2012 m. personalinė paroda „Įspūdis“ Vilniaus Kairėnų botanikos sode.
2012 m. personalinė kalėdinė darbų paroda Druskininkų „Aqua parke”.
2013 m. dalyvavimas respublikinėje tautodailės konkursinėje parodoje Alantos dvare.
2016 m. personalinė paroda Lietuvos tautodailininkų sąjungos galerijoje.
E. Urbonavičiūtės kūryba išsiskiria unikalia daugiasluoksne tapyba, potėpio faktūra. Reljefiškumas ne tik suteikia dailininkės paveikslams gylio pojūtį, bet ir gyvumo, dinamikos, kuri pagyvina neretai statišką paveikslo kompoziciją. Daugiasluoksnis tapymo būdas kuria perregimumo, lengvumo, šviesos įspūdį. Autorės kūrinių paviršiui būdingas grafiškumas, ornamentiškumas. Pasitelkiami baltų bei lietuvių tautodailės simboliai, kurie naudojami, tiek kaip tematiniai, tiek ir kaip dekoratyviniai elementai, neretai persikeliantys už paveikslo ribų, sukurdami dekoratyvų apvadą.
Spalviniu atžvilgiu dailininkė vengia ryškių spalvų, daugiausia tapo žemiškais tonais, natūraliais atspalviais. E. Urbonavičiūtės paveiksluose dominuoja rudi, melsvi, žalsvi tonai, kurie įvairuoja tarpusavyje bei kartais yra papildomi ryškiomis raudonomis, auksinėmis detalėmis. Spalvinis lakoniškumas suteikia autorės darbams elegancijos, santūrumo, prabangos įspūdį. Dėl dekoratyvaus braižo, didelių formatų ir jaukių siužetų, autorės paveikslai itin tinkami interjero erdvėms, o ilgas kūrimo procesas ir kiekvieno paveikslo išskirtinumas, neleidžia menininkės kūriniams tapti plataus vartojimo preke, prideda jiems išskirtinės vertės. E. Urbonavičiūtės paveikslų siužetai ramūs ir apgobti lengvos mistikos. Tapytoja dažnai renkasi zodiako ženklų tematiką, natiurmortus, gėles, tautinius motyvus.
Itin daug paveikslų dailininkė skiria aguonoms – jų skaisčiai raudoniems žiedams ir nužydėjusių gėlių galvutėm. Išskirtinis aguonos žiedo grožis atsiskleidžia paveiksluose „Aguonos ir rasos“ bei 2012 ir 2016 metų paveiksluose „Aistra“, kuriuose tapytoja meistriškai perteikia aguonos žiedlapių skaidrumą, lengvumą. Paveiksle „Keturios aguonos“ E. Urbonavičiūtė vaizduoja džiovintas aguonų galvutes. Tai itin grafiškas paveikslas, kuriame subtiliai persipina tapybiniai sluoksniai, o juos papildo ir santūrumo priduoda šaltas, metaliniais atspalviais tviskantis koloritas. Artimu šiam paveikslui koloritu pasižymi ir 2011 m. paveikslas „Gėlė“ – dar sodresnėmis ir tamsesnėmis spalvomis nutapytas natiurmortas, rodos, būtų apšviestas ledinės mėnulio šviesos.
Kita mėgiama E.Urbonavičiūtės paveikslų tema – zodiako ženklai. Šiuose paveiksluose autorė kuria zodiakų ženklų personifikacijas. Pavyzdžiui, paveiksluose „Šaulys“, „Avinas“, ir „Mergelė“ dailininkė vaizduoja moteris, savo išvaizda perteikiančias esminius jų atstovaujamų zodiako ženklų bruožus. Panašia vizualine raiška pasižymi ir E. Urbonavičiūtės paveikslai baltų tematika – tai ir „Vaidilutė“, ir „Medeinė“. Autorė savaip interpretuoja šių moterų įvaizdžius, nebijodama nutolti nuo kasdienybėje įsitvirtinusių jų vaizdavimo būdų. Didelis dėmesys skiriamas nuotaikos, atmosferos perteikimui.
Baltų ir tautodailės tematika yra gana dažnai sutinkama E. Urbonavičiūtės paveiksluose. Vieni išskirtinesnių dailininkės darbų – „Pradžia“ ir „Naktigonė“ – tai žirgus vaizduojantys paveikslai. Arkliuko iš paveikslo „Pradžia“ atvaizdas itin artimas senovės baltų papuošaluose randamuose arklio pavidalams – monumentalus, lakoniškas. Dailininkės susidomėjimą baltų simbolika ir vizualine raiška perteikia ir jos paveikslas „Minčių sargai“, kuriame vaizduojami paukščiai – minimalistiniai, archajiški – tokie, kokius savo taikomajame mene taikė mūsų protėviai baltai. Sakralumu ir paslaptimi alsuoja dailininkės paveikslai su angelais. Autorė angelus perteikia kaip vaikus ar jaunuolius, kartais apsuptus ir baltiškos simbolikos motyvų. E. Urbonavičiūtės paveikslai, nepriklausomai nuo jų tematikos, žavi savo dekoratyvumu, subtiliais spalviniais deriniais, šviesos ir faktūros pajautimu. Paveikslus užbaigia ir papildo pačios autorės parinkti rėmai, neretai atkartojantys paveiksluose naudojamą koloritą ir ornamentiką.
Eurika Urbonavičiūtė yra originali ir profesionali tapytoja. Jos kūryboje susipina tautosakos, mistikos, simbolizmo elementai ir unikali bei ilgaamžė technika. Autorė turi išskirtinį braižą, dekoratyvumo pojūti, subtilų spalvinį pajautimą. Nuoseklus darbas, kruopštumo reikalaujanti technika, kūrinio visumos bei jo detalių pojūtis ir dalyvavimas parodinėje veikloje leidžia šia autorę laikyti savo srities profesionale ir išskirtine tapytoja šiuolaikinės dailės ir tautodailės kontekste.
