XXI amžiaus muziejus šiuolaikinėje visuomenėje tampa objektu, kuriame vyksta daugiaplanė veikla. Be pagrindinių funkcijų - kilnojamojo kultūros paveldo kaupimo, išsaugojimo, tyrinėjimo ir sklaidos bei paveldo eksponavimo stacionarinėse ir kilnojamose erdvėse, muziejai atlieka daugybę kitų funkcijų. Kaip susitikimų su istorinėmis asmenybėmis, dailininkais, išeivijos atstovais ir kitais žymiais žmonėmis, organizavimas, atlieka sklaidos darbus - sudaro kolekcijų katalogus - spaudoje, leidiniuose pristato muziejines vertybes, ekspozicijas, parodas, iš muziejaus rinkinių organizuoja ir rengia parodas ir jas pristato visuomenei, atlieka dar daugybę svarbių funkcijų susijusių su muziejaus propagavimu, lankytojų aptarnavimu. Kiekvieno muziejaus veikloje pastaruoju metu vis didesnį pagreitį įgauna edukaciniai užsiėmimai. „Alkos“ muziejus organizuoja susitikimus su mokyklomis, kurių metu pristato savo muziejaus veiklą, saugomus eksponatų rinkinius, veda paskaitas-pamokas pagal mokyklines programas, veda pažintines ekskursijas, skaito paskaitas, organizuoja temines konferencijas, ieško kitų kelių ir kontaktų, pritraukiant muziejaus lankytojus.
Žemaičių „Alkos“ muziejus savo veiklą pradėjo 1932 metais. Bendraminčių inteligentų būrelis atliko tuo laikmečiu titanišką darbą - iš visuomenės suaukotų lėšų, pastatė muziejui rūmus apie kuriuos kiti tarpukario Lietuvos provincijos muziejai galėjo tik svajoti. „Alkos“ muziejaus įstatuose buvo numatyta, kad muziejus turėjo tapti Žemaitijos regiono kultūros centru, kur vyktų dailininkų parodos, jų aptarimai, bendraminčių susitikimai-diskusijos. Muziejus turėjo rūpintis, kad būtų saugomos vertybės, pasakojančios apie žemaičių pasaulėžiūrą, buitį, istoriją, apie žmones ir jų sukurtus meno kūrinius. Pasak pirmojo muziejaus direktoriaus Prano Genio „muziejus Telšiuose turėjo tapti Kultūros Meka“ į kurį plauktų lankytojai iš viso pasaulio. Ši direktoriaus idėja labai sunkiai, bet pamažu virto realybe. Dar sovietmečiu, „Alkos“ muziejus tapo labiausiai žinomas Sovietų Sąjungoje. 1967 m. muziejaus veikla ir ekspozicija Sovietų Sąjungoje tarp kraštotyros muziejų, buvo įvertinta antro laipsnio diplomu. Nauja ekspozicija, unikalūs eksponatai, patraukli ekspozicija, kuri pagal to meto reikalavimus buvo moderni, intensyvi ir patraukli, traukė lankytojus iš įvairiausių pasaulio kampelių. Apie lankytojų susižavėjimą eksponatais ir ekspozicija, liudija to meto lankytojų knygoje palikti įrašai:
Atkurtoje Lietuvoje, „Alkos“ muziejaus uždaviniai ir funkcijos liko tos pačios, tik atsiradus naujoms technologijoms, muziejui buvo keliami kiti reikalavimai. Iškilo būtinybė išplėsti muziejaus erdves, atnaujinti pasenusią ekspoziciją, perorganizuoti muziejaus veiklą, išsaugant pagrindines muziejaus funkcijas - kaupti, saugoti, propaguoti muziejuje saugomas vertybes. Ekspozicijos atnaujinimui, naujų erdvių sukūrimui visais laikmečiais buvo yra ir bus didelių lėšų būtinybė. Kartais, kai neberandi išeities iš susidariusios situacijos ir matant, kad kultūros paveldas, kuris buvo kauptas ilgus metus dėl blogų saugojimo sąlygų pamažu irsta, norisi, kaip darė pirmas muziejaus direktorius Pranas Genys, kreiptis į viso pasaulio tautiečius, prašant aukoti lėšų muziejaus plėtrai, kultūros paveldo išsaugojimui, vertybių saugai, leidybai. Vykstant dažnai politikų-vadovų kaitai, muziejus tapo tuo objektu, kuris gali palaukti, nes kitiems poreikiams lėšų reikia dar greičiau. Muziejaus veiklos vystymui, išeities tašku tapo projektai, kuriuos laimėjus, galima išplėsti atskiras muziejaus funkcijas, kaip leidybą, eksponatų restauravimą, parodų organizavimą, edukacinius užsiėmimus.
Žemaičių muziejaus „Alka“ ekspozicijos išsidėsto per dvi vietas: centriniame muziejuje Muziejaus gatvėje ir vasaros sezono metu, kiekvieną sezoną atnaujinama Žemaitijos kaimo ekspozicija Malūno gatvėje. Edukaciniai užsiėmimai muziejuje turi svarbią vietą. Muziejaus darbuotojai sukūrė, pritaikė edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus lankytojų grupėms: žemesnių, vidutinių ir vyresnių klasių mokiniams ir suaugusiems. Muziejuje paruošta dvidešimt šešios edukacinių užsiėmimų programos. Iš pirmo žvilgsnio užsiėmimų labai daug, bet pradėjus vasaros sezoną, lankytojams atveria duris Žemaitijos kaimo ekspozicija, kur autentiškoje aplinkoje siūlomi edukaciniai užsiėmimai įgauna kitą svorį ir prasmę.
Pavasarį Žemaitijos kaime pasitinkame su edukaciniu užsiėmimu „Jau Jurgis“, skirtas supažindinti su jurginių papročiais, žaidimais, valgiais. Užsiėmimas vyksta atviroje erdvėje, lauke, kur dalyviai sužino apie Šv. Jurgį, apie Jurgio vaizdavimą mene, apie Jurgio skulptūras, stovėjusias žemaičių koplytėlėse ir jų paskirtį. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai praktiškai dalyvauja žaidimuose, sėja rūtas, apžiūri žirgus, valgo piemenų skanėstą - kiaušinienę.
Žemaitijos kaimo ekspozicijos lankymo metu, lankytojams siūlomi kiti užsiėmimai, kaip „Šaudyklėlė dailiai šauna, siūlo neužgauna“, kur autentiškoje aplinkoje dalyviai pamato autentiškus audinius - lovatieses, skaras, staltieses, rankšluosčius. Apžiūri senąsias tradicines stakles, ir kiekvienas gali išbandyti audimą staklėmis. O išėję iš patalpos, gyvenamo pastato kieme, stovi demblis, kuriuo pusiau žaidybine forma iš virvelių ir vytelių ir meldų žaidžiamas audimo žaidimas. Šis užsiėmimas suteikia daug džiaugsmo visų amžiaus lankytojams - ir mažiems ir dideliems.
Labai mėgiamas ir populiarus užsiėmimas „Juostelės pynimas“. Šio užsiėmimo metu dalyviai sužino Lietuvoje buvusių juostų istoriją, sužino juostų gaminimo regionuose technikas, žemaitiškų juostų skirtumus ir jų privalumus. Po teorinės dalies dalyviai „naujoviška“ technika (akmenukais) pina juostą, kurios pavyzdį išsineša kiekvienas dalyvis. Audimo ir pynimo temą užbaigia kitas užsiėmimas „Kraičio skrynią pravėrus“. Šis užsiėmimas labiau skirtas merginoms, nes jo metu sužinoma kraičio paskirtis, kuriuo rūpinosi kiekviena nuotaka. Kaip atrodė kraičio skrynios, kokio dydžio buvo kraitis, išgirsta su kraičiu susijusios tautosakos ir kiekvienas užsiėmimo dalyvis pabando susikurti kraičio skrynios modelį su ornamentais, apkaustais ir piešiniais.
Vis labiau pradedama domėtis tradicinio mergvakario apeigomis. Tokį užsiėmimą renkasi būsimos nuotakos, kurios nori sužinoti kaip anksčiau buvo švenčiami mergvakariai. Šiame užsiėmime nuotakos ir pamergės patiria daug emocijų - iš gėlių pinami vainikai, šukuojami nuotakos plaukai, daroma šukuosena, atsisveikinama su gėlių darželiu, susipažįstama su kraičio skrynios turiniu ir jo paskirtimi.
Žemaitijos kaimo ekspozicijoje, kur daug erdvės, daug užsiėmimų skiriama jaunajam lankytojui, tai – „Kai aš mažas basas buvau“, „Mažas piemenėlis turi botagėlį“, „Iš kur bitutės medų neša?“, „Rudenėlio darbai ir žaidimai“, „Sudėtingas lino siūlo gyvenimas“, „Čiulba ulba šiaudų paukšteliai“. Visi užsiėmimai gan judrūs, visi užsiėmimai įtraukia jaunuosius lankytojus į pažinimo procesą, leidžia pamėginti pačiam pajusti to laikmečio dvasią, suteikia malonumą savo rankomis pasigaminti žaisliuką ar išbandyti kitą kūrybinį procesą, kuris XXI amžiuje jau užmirštas.
Kita edukacinių užsiėmimų grupė paruošta ir vyksta centriniame muziejuje, kur įrengtos labiau istorinės ekspozicijos. Šie užsiėmimai labiau skirti vyresniems lankytojams, kurie jau suvokia istorijos raidą, kultūros paveldo paskirtį, muziejinių vertybių reikšmingumą. Šiuose užsiėmimuose pateikiama daugiau istorijos, dalyviai supažindinami su atskiromis eksponatų grupėmis, užsiėmimų užduotys sudėtingesnės, priverčiančios mąstyti ir įsiminti, susidomėti su kultūros paveldo saugojimo aktualijomis. Užsiėmimų dalyviai įgytas teorines žinias pritaiko praktinėse užduotyse.
Centriniame muziejuje edukacinius užsiėmimus galima suskirstyti į keletą amžiaus grupių: mažiausiems, vyresniems ir vyriausiems. Pradinių klasių mokiniai noriai lanko užsiėmimus susijusius su senovės pažinimu, su senųjų tradicijų perėmimu, kaip „Kaip gyveno mūsų senoliai“, „Kas ant margučio išrašyta“, „Apšvietimo priemonės“, „Miške didžiausias, pievoj greičiausias, čiulba gražiausiai, skrenda aukščiausiai“. Šių užsiėmimų metu, dalyviai praktiškai išmėgina įvairius senuosius vakarojimų darbus: plunksnų plėšymą, vilnų kedenimą (pašymą), margučių marginimą, žvakių liejimą, paukščių balsų imitavimą. Užsiėmimų metu lankytojai patiria daug teigiamų emocijų, nes pasineria į jau užmirštą pasaulį, tampa jo dalyviais.
Kita užsiėmimų grupė skirta jau pažengusiems mokymo procese, tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie istorinius procesus. Tokie užsiėmimai, kaip „Senieji spaudiniai muziejuje“, „Slaptieji raštai ir ženklai“, „Žemaičių ir kuršių papuošalai“, „Koks molis, toks ir puodas“, „Nuo tradicinio sūrio iki sūrio „Džiugas“ leidžia įgyti teorinių ir praktinių žinių. Užsiėmimų metu dalyviai supažindinami su muziejuje saugomu paveldu, su spaudiniais, su dokumentais, su archeologiniais radiniais, su etniniu paveldu. Užsiėmimų metu dalyviai praktiškai gali iš vario vielos pasidaryti apyrankę, taisyklingai parašyti dailyraštį, paragauti sūrio.
Trečia grupė - skirta vyriausiems, nes šie užsiėmimai išsiskiria sudėtingesne teorine-pažintine ir praktine dalimis. Užsiėmimai „Pamiršti, bet neužmiršti“ - pasakoja apie Telšiuose gyvenusią žydų bendruomenę, apie jų papročius, holokaustą ir žydų gelbėtojus. „Portretas - asmenybės atspindys“ suteikia galimybę susipažinti su muziejuje saugomais dailės eksponatais ir portretų kolekcijos reikšmingumu. Praktinėje dalyje - kryžiažodžio sprendimas. Su tradiciniu žemaičių menu susietas edukacinis užsiėmimas „Senoji žemaičių grafika ir šiandieninės technikos“ nukelia dalyvį į XIX amžių, kai įsigalėjus katalikybei žemaičiai uoliai ima kurti grafinius šventųjų atvaizdus. Tik žemaičiuose paplitusi liaudiškoji grafika savo unikalumu išsiskyrė iš visos Lietuvos. Šio edukacinio metu dalyviai turi galimybę nuo klišės pasigaminti grafikos atvaizdą ir pažinti naujų technologijų pokyčius XX amžiuje. Archeologinis užsiėmimas – „Šimtmečiuose dingę senieji Telšiai“ nukelia į Telšių senamiesčio archeologinius tyrinėjimus, pateikiami jų metu rasti radiniai. Kiti užsiėmimai susiję su ikonografija ir dokumentais „Platelių dvaro archyvas“ ir „XIX a. drabužių mados Žemaitijos dvaruose“ dalyvius nukelia į istorinę praeitį, į dvarų aplinką. Jų metu patiriama daug teigiamų emocijų apie dvarų madas, supažindinama su dokumentų, laiškų rašymo taisyklėmis.
„Alkos“ muziejaus edukaciniai užsiėmimai pastoviai atnaujinami, ieškoma naujų temų, naujų mokymo variantų. Visa tai susiję su muziejaus populiarinimu, su sklaida, su lankytojų aptarnavimu.
