Grafiniai ženklai tai pati seniausia ir labiausiai lakoniška energijos ir informacijos išraiškos forma. Specifinis kiekvieno ženklo poveikis yra susijęs su gamta, pasąmone, mintimi... Ženklai, savo energetikos pagalba, sugeba keisti daiktų pobūdį, jų esmę, daryti įtaką aplinkai, žmonėms bei įvykiams.

Nuo pradžių pradžios žmogus gyveno simbolių ir atvaizdų pasaulyje, kuriame tai kas dvasiška ir tai kas kasdieniška yra vienas ir tas pats. Mus supančiame pasaulyje visur aplinkui yra daugybė simbolių, kurie moko mus, aiškina gyvenimo prasmę. Simboliai tai gamtos dalis, paties žmogaus dalis. Visa tai kas kasdieniška atrodo stebuklinga simbolinėje terpėje. Mes visi esame šios terpės viduje nuo gimimo iki pat mirties. Pats gyvenimas yra simbolis. Mūsų gyvenimas tai simbolis begalinėje visatos kaitos spiralėje, neturinčioje nei pradžios nei pabaigos. Deja, mūsų laikais, didžioji žmonijos dalis prarado tai, kas senovėje buvo savaime suprantama, tai ką žmogus žinojo ir į ką atsižvelgdamas gyveno. Žmonės savyje sudaužė į šukes šį intuityvų pasaulio supratimą - ryšį su gamta, ryšį su visuma.

Reikia gyventi sąsajoje su gamta, išjausti ją ir save kaip vientisą organizmą. Tuomet gamtos troškimai taps žmogaus troškimais, o atskiro žmogaus troškimai susitapatins su gamtos norais. Mums reikia išmokti savo poreikius suderinti su gamtos norais, tuomet visame bus harmonija. Mūsų dienomis didžiuma žmonių stengiasi tapti materialiosios gamtos karaliais, būti visa ko ponais ir stebisi, jog kyla problemos... Žmonija per prievartą stengiasi primesti savo pačių susikurtus, nepagrįstus įstatymus didingai visatos santvarkai.

Kalba , žodžiai lyg susiaurina sąvokas, prasmę. Simboliai leidžia viską suprasti visaapimančiai. Padedami simbolių mes lengviau galime susijungti su gamta (ąžuolas – stiprybė). Simboliai tai dvasinės esmės, jėgos – ir perprasti juos įmanoma tiktai turint gerai išvystytą intuityvų mąstymą, kurio tėkmė yra laisva, neapribota.

Senovės žmonės vertino save kaip bendros visumos sudedamąją dalį, kaip vientiso, didžiulio organizmo ląstelę ir todėl gyveno santarvėje ir harmonijoje su savo sąžine, gamta ir visuomene. Simboliai latvių tautai, kaip ir daugeliui kitų tautų, iš pagrindų visiškai suprantamą, aiškią reikšmę turėjo tiktai pradiniame tautos egzistavimo periode. Laikui bėgant jų tikroji reikšmė tautoje pasimiršo. Nors simboliai ir buvo saugojami ir perduodami iš kartos į kartą, bet, šiai dienai, didžioji latvių dalis apie senuosius tautos simbolius turi tiktai bendrą nuovoką. Tačiau dabar atėjo metas visa tai vėl sužinoti arba „prisiminti“.

Ženklų poveikį labai gerai pažinojo mūsų senoliai ir, gyvendami harmonijoje su gamta, mokėjo tuo sąmoningai naudotis. Apie tai byloja kaip raštuotos pirštinės, kurios būdavo mezgamos su atitinkamu ornamentu kiekvienam konkrečiam gyvenimo atvejui, taip ir raštuotos juostos ir įvairių ženklų turtingi papuošalai, ir ženklais puošti buitiniai rakandai bei namai ar šventų vietovių aplinkos įrengimas.

Aštuonis šimtmečius svetimos kultūros nešėjai mūsų tautai skiepijo tai, kad ji yra kilusi iš tamsių laukinių, kurie neturėjo iš viso jokios kultūros. Visgi archeologiniai radiniai byloja apie aukšto technologinio išsivystymo lygio visuomenę, gyvavusią jau prieš tryliktą amžių, ir visiškai atmetama tai, kad ji būtu galėjusi egzistuoti be aukšto dvasinės kultūros lygio. Nepaprastai gaila, jog mūsų dvasinės vertybės kažkada buvo užrašytos ant beržo tošies, o ne iškirstos akmenyje. Minėtąsias beržo tošis vadinamieji „kultūros nešėjai“ ypatingai pasistengė ugnies pagalba sunaikinti. Vis dėl to kai ką galima būtu paieškoti Vatikano rūsiuose, kadangi Kaupo, vykdamas pas popiežių, labai daug raštų, surašytų ant tošies, paėmė su savimi. Tačiau kažin ar kada nors pavyktu prie šių raštų prieiti, kadangi krikščionybėje vyrauja požiūris, kad tai kas ne jos, tai šėtono darbas...

Niekur kitur pasaulyje nėra išlikusi tokia ženklų daugybė, kaip pas mus. Latviai ir lietuviai yra paskutinė švari indoeuropiečių atšaka. Mūsų senoliai uoliai siekė išlaikyti savo pirminę religiją, kuri šiandien vadinama pagonybe arba latviška dievestība, dievturība . Žodis religija iš lotynų kalbos verčiamas kaip „susieti“, „sąsaja“. Jis aiškinamas kaip tikėjimas gamtos jėgų egzistavimu. Taigi, latvišką religiją vadiname dievestība, ir jinai moko mus, kaip gyventi harmonijoje su gamta, nelaukiant jokių dovanotų mistinių stebuklų. Prisiminkite, kad nemokamas sūris būna tiktai pelėkautuose, be to tik antrajai pelei.

Mūsų ženklų (simbolių) paveldas tai ne reliktas, o duotybė, reali visuma. Šių ženklų niekas neišgalvojo. Jie yra atrasti. Jie tai gamtos duotybės, nešančios savyje labai seną, universalią informaciją. Žmogui ženklai duoti kaip savotiškas uždavinys, jei žmogus jį perpranta, išsprendžia, tai formuojasi atitinkama kultūra. Mūsų uždavinys yra suprasti ir panaudoti šias senąsias mūsų kultūros vertybes tam, kad nepamesti savo identiteto. Tos tautos, kurios išduoda savo pirminę religiją, išmiršta. Deja į tai veda ir šiandieninė moderniosios Europos kultūros politika, kuri nori visus paversti rusu kalboje apibrėžtu „ono“.

Tiesiogiai mes šį kultūrinį paveldą stengiamės apibrėžti, perprasti kiekvienas iš „savo kampo“:           

1. Archeologai - ieškodami tiesioginių įrodymų;
2. Folkloristai – žodžio, dainos, judesio pagalba;
3. Etnografai – muziejuje;
4. Ezoterikai – praktiniais išieškojimais per žmogaus sąmonę;
5. Ir t.t.

Ženklai nėra vien tiktai puošybos elementai, kaip kad priimta manyti daugelyje tautų. Ženklai turi gilią prasmę ir dvasinę vertę. Jiems būdingos sekančios funkcijos:

1. Praktinė
2. Estetinė
3. Dvasinė
4. Informacinė
5. Energetinė

Ženklų, simbolių raštas neša savyje mistines sakralines vertybes. Jis yra raktas į kultūros perpratimą. Čia tai kas racionalu ir tai kas iracionalu - apjungta.

    

Apie ženklų energetinį poveikį žmogui pirmą kartą giliau susimąsčiau tyrinėdamas Senųjų Baltų papuošalų įtaką žmogui. Didelę šių papuošalų dalį puošia įvairūs ženklai. Atidžiai tyrinėjant atsiskleidžia tai, kad tapatūs papuošalai, tiktai su skirtingais ženklais, sugeba skirtingai paveikti žmogų. Ženklai, derinant juos su papuošalų forma bei medžiaga, gali duoti žmogui kaip papildomos fizinės bei dvasinės energijos, taip ir gydomąjį efektą, paveikiant skirtingus organus, ar suteikti apsaugą. Taip pat man iškilo klausimas, ar reikia dėvėti tiek daug papuošalų kaip kad, sprendžiant pagal istorinius šaltinius, dėvėdavo mūsų protėviai. Pasirodo, jog reikia, nes tuomet savijauta būna fantastiška.

Susidūręs su Baltų papuošalais aš ir savo gydomojoje praktikoje ėmiau ligoniams patarti nešioti tam tikrus papuošalus. O tiems, kurie negalėjo sau leisti juos įsigyti, stengiausi surasti atitinkamą ženklų, simbolių kombinaciją iš latvių ornamentikos. Tokių ženklų poveikis yra efektyvesnis bei labiau atsparus laikui negu energetiškai „pakrautos“ druskos ar vandens poveikis. Latvių ženklus pasirinkau, kadangi tai mūsų regiono ženklai ir būtent todėl jie labiausiai dera latvių tautos atstovų energetinei harmonizacijai. Tuo tarpu kitos tautos žmogui vertėtu pasirinkti ką nors iš jo regiono simbolikos.

Vėlesnėje praktikoje, susipažįstant su numerologija ir kitais įdomiais dalykais, atradau, jog, remiantis senąją baltų ženklų baze, panaudojant gimimo ir bioenergetinius duomenis, įmanoma sukonstruoti (sumodeliuoti) kiekvieno žmogaus individualų ženklą. Toks ženklas veikia kaip talismanas. Jis išlygina energetinį lauką, apsaugo, pagerina sveikatą ir, tam tikrais atvejais, sugeba daryti įtaką ir įvairiems įvykiams. Tokį ženklą galima „įtraukti“ į pakabuką, žiedą ar paprasčiausiai nupiešti ant kietesnio popieriaus ir nešiotis su savimi. Juk veikia pats ženklas, o ne gražusis jo apvalkalas.

Ant popieriaus piešiami ženklai turi tą privalumą, kad papildomai galima panaudoti ir spalvinį poveikį. Ženklo energetinio spektro poveikį galima praplėsti naudojant skirtingas spalvas ženklo arba jo dalių piešimui, kadangi ir spalvos dažnai daro žmogui tam tikrą poveikį. Nesiimu teigti, jog tokie ženklai gali tapti panacėja prieš visas bėdas. Tačiau praktikoje teigiamas tokių ženklų poveikis įrodytas daugeliu atvejų. Be aukščiau minėto ženklo taip pat galima sukurti ir žmogaus vardo bei pavardės ženklą, kuris veikia atskirai nuo ženklo, sukurto naudojant gimimo duomenis. Tokius ženklus patartina nešioti kartu, kadangi jie pastiprina vienas kitą. Vadovaujantis tokiais pat principais įmanoma nupiešti kad ir, pavyzdžiui, įmonės veiklos apsaugos ženklų kombinacijas. Šiuo atveju reikia paminėti, kad tokie ženklai nepadeda toms įmonėms, kurios savo veikloje naudoja „juodojo biznio elementus“ arba sukčiavimą.

Įgyvendinant savo tikslus ženklais naudojasi įvairios religijos ir ypatingai įvairūs magiški susivienijimai. Įdomu tai, jog vienas ir tas pats ženklas, panaudotas skirtingose religijose ar magiškose sistemose, gali nešti savyje visiškai priešingą informaciją. Nors tai ir paradoksalu, bet tai iš tiesų pasitvirtina. Todėl reikia būti atsargiems, keliaujant po svetimas žemes ir sutinkant ten, atrodytu, mums artimus bei žinomus ženklus. Tai panašiai tas pats kaip su žodžio „Dievas“ reikšme. Daugeliui tautų žodis „Dievas“ ir į jį labai panašūs žodžiai reiškia „piktoji dvasia“ arba „šėtonas“, pavyzdžiui, arabų ir kitų rytietiškų tautų „dev(as)“, anglų „devil“, vokiečių „teufel“. Jautrus žmogus, žinoma, pajaus kokia energija į jį plūsta nuo ženklo ar ženklų, simbolių visumos.

Ženklai gali būti naudojami skirtinguose energetiniuose lygiuose. Pačiu paprasčiausiu atveju žmogus nesąmoningai panaudoja ženklą vien todėl, kad yra apie jį ką nors girdėjęs, kas nors nutinka. Sekantis lygis būna, kai žmogus jau turi tam tikrą apibrėžtą informaciją ir jis ją panaudoja jau iš dalies sąmoningai. Aukščiausias panaudojimo lygis yra kai žmogus susiderina su ženklų energetiniu kanalu, kuomet jo vibracijos yra harmoningos ženklų vibracijoms. Tuomet žmogus, ženklų pagalba, sugeba padaryti savo gyvenimą geresniu, susitvarkyti su savo problemomis, daryti įtaką aplinkai. Kažkada tokia būsena buvo pasiekiama natūraliame gyvenimo procese, latviškos gyvensenos kontekste. Pirmas „prisijungimo“ ritualas buvo vaiko „Krustabas“ (vardo suteikimas vaikui ir jo priėmimas į giminę). Šiandien, kuomet natūralus mūsų latviškos „dievestīb(os)” kelias yra suluošintas svetimų religijų, vis dar yra išlikę ritualai, kurių pagalba žmogus gali šį dvasiškai –energetinį ryšį atnaujinti.

Ženklų energetinis panaudojimas yra susijęs su daugeliu moralinių-etinių principų, kadangi simbolių galia labai didelė. Ženklai nieko nedaro vietoje jūsų jeigu jūs nesate susieti su jais, nes tuomet jie nėra jūsų sąmonės lauke. Kiekvienas latvis pats savyje turi pajausti šią sąsają su mūsų protėvių ženklais ir, jei tai vyksta, tuomet ir šiandieniniame pasaulyje teigiamas ženklų poveikis vėl tampa mūsų pasaulio nepamainoma sudedamąja dalimi.

                             

Andis Krivms

Vertė Erna Vilimas

Latvių raštų ženklai

Māras (Maros) ženklas

Māra tai materialiojo pasaulio dievybė, derliaus nešėja, moterų užtarėja, taip pat žemės ir požeminio pasaulio valdovė. Ženklas turi didelę simbolinę galią ir priešingą Dievo trikampiui jėgą, todėl apjungus šiuos ženklus gauname lygsvarą ir harmoniją. Sujungus šiuos ženklus išeina rombas – raštas, plačiai naudotas kartu su kitais ženklais formuojant daugiareikšmę simboliką. Abu šie ženklai, užbrėžiant juos vienas ant kito, sudaro šešiakampę žvaigždę – taip pat dar vadintą lietuvēna (lietuvėno) kryžių, teikiantį stiprią apsaugą nuo blogio. Panašiai būna ir su santuoka – kuomet du (moteriškas ir vyriškas pradas) susijungia į vieną, sukurdami naują, vientisą visumą. Māros ženklams priskiriama galia suteiki saugumą ir ryšį su žemės bei gamtos jėgomis.

Māras (Maros) kryžius, arba kryžių kryžius

Kryžių kryžius tai gyvosios materijos ženklas, glaudžiai susijęs su derlingumu, ugnimi ir namais. Šis ženklas formuojasi iš keturių pasvirų kryžių, jis simbolizuoja dinamišką materijos prigimtį ir aktyvią gyvybės būseną. Senovėje ant duonos kepaliuko, prieš pašaunant jį į krosnį, buvo piešiamas kryžių kryžius, o vakare, prieš einant gulti, jis buvo braižomas židinio pelenuose, todėl šis ženklas dar būdavo vadinamas ugnies kryžiumi. Kartais kryžių kryžius vadinamas taip pat ir Laimos kryžiui arba Māros kryžiumi. Kadangi Māra buvo laikoma namų ūkio ir gyvūnų pasaulio sergėtoja, su kryžių kryžiumi būdavo saugojamas materialinės gėrybės –Namai ir Duona, todėl Māros kryžius buvo itin svarbus simbolis. Kiekvienas daiktas, ant kurio simboliškai nupiešiamas kryžių kryžius, yra aukojamas Mārai, gaunant už tai jos pašventinimą ir priežiūrą. Tai poros ženklas – senovėje ugnis būdavo išgaunama trinant du pagaliukus vieną į kitą, laikant juos sudėjus kryžmai. Iš čia ir posakis – vienas pagalys nedega. Taip pat ir dedant į laužą malkas – sudedant panašiai į + ar X ženklą – jos geriau dega.

Dieva (Dievo) ženklas

Šis ženklas turi labai didelę simbolinę reikšmę. Tai vienas iš pačių paprasčiausių Dievo ženklų variantų, jis simbolizuoja dangų kaip pasaulio stogą. Šis ženklas dedamas ryšiui su aukštesnėm jėgom, taip pat kaip dvasinis sargas. Jis yra ir dieviškojo pažinimo skatintojas ir šviesos energijos šaltinis. Šis ženklas padeda išsilaisvinti iš energetinių blokų, jis kiekviename žingsnyje simbolizuoja dievo buvimą, o santuokoje – palaiminimą, priežiūrą ir apsaugą.

Laimas (Laimos) ženklas

Laimos ženklas simbolizuoja amžinybę ir tėkmę. Likimo buvimą. Laima buvo senovės latvių likimo lėmėja – garbinant Laimą ir jos raštus savo vestuvių dieną galima pritraukti gerą ir sėkmingą gyvenimą ateityje.

Laimas (Laimos) šluotelė

Šluotelės raštas lyg atkartoja slenkstį. Kur Laima gyvena, skujos amžinai žalios. Šluotelė iššluoja tai kas nepageidaujama ir apsaugo nuo pikta. Vertikalūs brūkšniai rašte simbolizuoja pradžią ir pabaigą – vienas posmas yra pasibaigęs ir prasidėjęs sekantis. Pasviri brūkšniai už paralelinių simbolizuoja naują tėkmę.

Saules (Saulės) ženklas

Galingos Saulės šviesos simbolinis atvaizdas. Gyvybinių jėgų kulminacijos ir išsipildymo ženklas. Saulė iškilusi aukščiausiai dangaus skliaute, pilna gyvybingos jėgos, spindesio ir energijos. Saulė yra amžinos kaitos, gyvybės ir visuotinės harmonijos simbolis. Tarp kitų ženklų Saulės ženklas yra stovi aukščiausios pakopos – ji viską matanti ir girdinti. Saulė tai visko pradžia – tai šiluma ir šviesa, kuriai lemta nušviesti ir Jūsų gyvenimą.

Pērkons (Perkūnas)

Laimės, energijos, saulės ir ugnies ženklas. Šis ženklas vienas iš seniausių, jis sutinkamas daugelio tautų, o ypač baltų ornamentikoje. Ugninis kryžius susiformavęs iš dviejų sukryžiuotų žaibų. Jis buvo naudojamas kad atbaidytu blogį ir apsaugotu nuo nepageidaujamų gamtos reiškinių. Latvių mitologijoje šis ženklas simbolizuoja šviesą, ugnį, gyvybę. Jis taip pat ir Laimės kryžius – pritraukiantis laimę ir atbaidantis piktąsias jėgas.

Jumis (Jumis)

Jumis tai žemės ir jos derlingumo simbolis, gyvybės pradžia. Jumiui viskas pavyksta dvigubai, nes tai dvynių ženklas, Jumis – reiškia pora arbu du kartu. Senovės ūkininkų, žemdirbių namus puošdavo ir saugodavo Jumio žirgeliai, kartais net keletas. Šis ženklas skatina derlingumą, sėkmę, didina turtą. Žodis Jumis siejamas su lyvių žodžiu „Jumala“, kas reiškia „Dievas“.

Ūsiņš

Ūsiņa ženklas tai šviesos ženklas, kuris atvaizduoja Saulės žirgus, traukiančius saulę i padangę. Jis dar vadinamas Atslēgas (rakto) ženklu, kadangi Ūsiņš atrakina duris vasarai – atneša medžiams lapus, žemei žolę. Ūsiņa ženklas suteikia jėgų kelyje ir darbuose, jis skatina stebėti, suprasti ir veikti, tam kad gauti palaiminimą. Pažystamas taip pat kaip Dzīvības (gyvybės) ženklas. Šis ženklas būdavo vaizduojamas ir ant sūpuoklių, ir ant slenksčių, ir kitur, kaip labai stiprus apsauginis simbolis. Jis buvo vaizduojamas „ragais“ į blogio šaltinį. Šis ženklas suteikia jėgų varganiems, gydo ligas ir stiprina sąjungas.

Akas (šulinio) ženklas

Šulinio simbolis apibūdinapasaulio pagrindus, jame, per simbolinius šulinio žiedus, kuriuos sukuria keturi pasviri kryžiai, Formuojasi tuštuma arba kitaip tariant Pradžia. Šiame ženkle apsijungia viršus su apačia ir dangus su požeminiais vandenimis. Šis ženklas žymi, įveda naujus Saulės metus, todėl tai ir Saulės bei pasaulio ženklas.

Meteņu ženklas

Meteņu ženklas tai naujos pradžios simbolis. Pasviras kryžius, užpildantis Saulės ženklo tuštumą, kuria naują dinamišką vystymosi būsenąir išreiškia sąmoningą įsijungimą į gyvenimo terpę įvairių materialių ir idealių procesų viduje.

Austras (Aušros) ženklas

Austras, arba tekančios Saulės ženklas simbolizuoja aukščio siekį, stiebimąsi į dangų. Tai žmonijos žinių, supratimo apibendrinimo modelis. Šis ženklas, simbolių kalba, yra saulės kilimo ir saulės leidimosi grafinis atvaizdas. Siejamas su nenutrūkstamu saulės judėjimu, su jos amžinu keliu per debesų kalną. Tai pasaulinės tvarkos ženklas, kadangi jame apjungtas praeities, dabarties ir ateities supratimas.

Mārtiņa ženklas

Mārtiņa ženklas taišviesos ir ugnies simbolis. Tamsiausiu metų laiku šviesa ir šiluma liaudžiai itin reikalinga. Mārtiņa ženklas primena laužą. Stilizuotai šis ženklas atvaizduoja du gaidžius – šviesos pasiuntinius, ir yra transformuotas Jumio ženklo darinys: Susukant Jumio ženklo galus išeina Mārtiņa ženklas. Žiemą gyvybės jėga saugoma šaknyse, šis ženklas pasakoja apie „Anapusinės“ saulės ir požemio jėgą, tai vartai, pro kuriuos reikia praeiti, tam , kad prasidėtu kas nors naujo.

Jāņa (Jono) ženklas

Jāņa ženklas – vyriškos jėgos, aktyvumo ir derlingumo ženklas.

 

Māra Lapsa

Foto Anda Krauze.

Vertė Erna Vilimas

Apsaugo, suteikia jėgų, primena namus.

Senovinius ženklus aiškina juvelyrė Inita Straupe

Latvių ženklai paveldimi iš kartos į kartą, jie keliavo pas mus per amžius. Žinant ženklų simbolinę reikšmę galima pasirinkti sau tinkantį papuošalą.

Jau akmens amžiuje

Daugelis geometrinio ornamento kertinių elementų (nuožulnus ir tiesus kryžius, banguota linija, skuja, rombas, apskritimas arba saulutė) yra mums žinomi jau nuo prieš du su puse milijono metų buvusio akmens amžiaus. Bėgant šimtmečiams ženklai ir išlikdavo tokie pat kaip buvo ir neretai papildydavo vienas kitą ar net susijungė ir su laiku tapo savarankiškais ženklais, knygoje „Arheoloģijas ceļvedis latviešu un Latvijas vēsturē” („Archeologijos vadovas latvių ir Latvijos istorijoje“) rašo istorikas Arnis Radiņš. „Geležies amžiaus pabaigoje labiausiai paplitę buvo ugnies kryžius, stogelis, jumis, saulė ir kampuota saulė. Daugelis iš naudotų ženklų sutinkami ir kitų tautų kultūroje, bet būtent jų kombinacijos formuoja atitinkamai etninei grupei būdingą ornamentą. Ornamentas būdavo tampriai susijęs su religiniais įsitikinimais, tikėjimu. Senieji ženklų pavadinimai, kurie buvo susiję su mitologinėm koncepcijomis, gamtos jėgų personifikacijomis, dabar jau daugumoje pamiršti.“

Latvių ženklai turi didelę galią – jie gali apsaugoti, gydyti, nešti sėkmę, sutvirtinti santykius, dauginti turtus ir dar įvairiai paveikti. Reikia, žinoma, žinoti šių ženklų simbolinę reikšmę ir, be abejonės, reikia tikėti jų veiksmingumu.

Daug informacijos

Senovėje papuošalai buvo skirti ne vien tik drabužio prilaikymui ar žmogaus pasipuošimui, jie taip pat bylojo apie žmogaus materialinę ir visuomeninę padėtį bei etninę priklausomybę. – Žmonių, turinčių aukštą statusą visuomenėje, papuošalai galėjo būti iš keleto metalų lydinio ar net su sidabru, o ne vien tik iš bronzos, - teigia papuošalų meistrė Inita Straupe. Kartu su gyvenimo draugu Vitautu Straupe jinai jau nuo studijų laikų iš sidabro dirba baltų papuošalų atkartojimus bei kuria originalius autorinius darbus, remdamasi turtingu etnografiniu paveldu, apibendrintu Ernesta Brastiņa, Oskara Lamstera, Valda Celma ir kitų senovinių ženklų tyrinėtojų parašytose knygose.

Protėvių papuošalai randami kapavietėse, atliekant archeologinius kasinėjimus. Laidojant išeinantįjį aprengdavo šventinėmis drapanomis ir apdėdavo jam priklausančiais papuošalais. Inita Straupe pasakoja, kad pagal vyriškio papuošalus galima nustatyti jo socialinę padėtį, o pagal moters papuošalus – jos etninę kilmę. – Moterys papuošalus paveldėdavo per motinos liniją. Žinant tam tikram regionui būdingus papuošalus, galima atsekti, pamatyti kaip į zemgaļu (žemgalių) ar lībiešu (lyviai) apgyventas vietoves buvo ištekinta latgaļu (latgaliai) mergelė ar atvykėlė iš dar tolimesnių kraštų, pavyzdžiui iš Gotlando.

Moteriškų papuošalų komplektas buvo turtingesnis ir daugiau išpuoštas ženklais nei vyriškų papuošalų rinkinys. Marškinių sąsaga, didžioji sagtis – vilnonių šalikų susegimui, kaklo papuošalai, spiralinės apyrankės, žiedai, amuletų pakabučiai... Vyrai naudodavo marškinių sąsagą, apyrankes, žiedus, didžiąją sagtį ar adatą apsiausto susegimui. Papuošalus turėjo ir vaikai – tokius pačius kaip ir suaugusiųjų, tiktai žymiai mažesnius. Įdomu tai, kad ir prie mažylio papuošalų ir prie jo drabužių buvo stiprinami žvangučiai, tam, kad motina, girdėdama jų skambesį, galėtu lengviau surasti savo atžalėlę.

Dažniau naudojami

Menininkė pasakoja, jog šiandieną papuošaluose plačiau naudojami Dievo, Saulės, ir Māras (Maros), o taip pat Kryžiaus ženklų motyvai. Kryžius gali būti nukreiptas vertikaliai, horizontaliai arba 45 laipsnių kampu. Vienam iš šių ženklų būdinga savybė įkvėpti ramybės, pristabdyti pernelyg greitą papuošalo dėvėtojo lėkimą, o kitas nukreiptas į judesį, todėl praverčia žmogui, kuris jaučiasi lyg įstrigęs tam tikroje situacijoje, kuris nori pradėti ką nors iš naujo.

Juvelyrė yra pastebėjusi, kad artimieji, išlydėdami savo mylimus žmones mokytis ar dirbti į užsienį, dažnokai dovanoja jiems papuošalus su Māros kryžiumi, Dievo ženklu, Jumiu, Ūsiņo ženklu. Jie ir apsaugo ir primena namus ir ragina sugrįžti.

Mylimam vyrui ant kaklo galima pakabinti papuošalą su Laimos ženklu ar Māros kryžiumi, o vaikui – Dievo ženklą, kad skatinti dvasinį vystymąsi. Moterims tinka Saulės ženklas, o taip pat Dievo ženklas kombinacijoje su Māros ženklu. Tam, kad namuose netrūktu pinigų, reikia pasirinkti Laimos šluotelę arba Jumį, o santykius sustiprina Dievo ženklas.

 

• Lyvių apyrankių atkartojimai su Dievo ir Saulės arba dangaus ženklais ir Maros arba žemės ženklu;
• Saulutė galėtu būti pirmasis ženklas norint pasipuošti latvių ženklais. Šis kaklo papuošalas kurtas pagal lyvių Saulės simbolio motyvus. Originalai prieš keletą šimtmečių atrasti Cēsīs ir Turaidā kapavietėse.
• Saulės ženklas Kalsnavos papuošalo (XII-XIII a.) atkartojime.

• Vystantis prekybai senųjų latvių papuošaluose pasirodė stiklo perliukai;
• Saulės simbolis Kurzemei būdingoje sagtyje. (II-IV a.).

pav. 24

• Nameja (Nameisio) žiedas savo populiarumo neprarado ir mūsų laikais;
• Nuotakos žiedas su pakabučiais. Ant kiekvieno pakabučio po ženklą: Gyvybės ženklas, Jumis, Žaltys, Dievo ženklas ir Maros kryžius;
• Žirgelio pavidalo amuletas simbolizuojantis gerovę sėkmę, skirtas vyrams.