Norint pažinti, bent iš dalies suprasti kurią nors tautą, būtina pažvelgti į jos praeitį, įsigilinti į jos kilmę, tikėjimus, tradicijas, papročius. Ir liaudies dainos puikiai padeda daugiau sužinoti apie pačią šalį, jos kultūrą senovėje. Juk liaudies dainose kaip veidrodyje atsispindi praeities kartų, protėvių gyvenimas. Iš amžių glūdumos skambanti daina – lyg dienoraštis, kurio lapus versdami skaitome apie ankstesniųjų laikų kasdienybę. Pasidomėję latvių folkloru, panagrinėję mūsų kaimynų dainas, išsyk pastebėsime, jog jose itin dažnai sutinkamas žiedo motyvas. Tūkstančiuose latvių liaudies dainų figūruoja žiedas – vien tai jau leidžia kiek pažinti latvių tautą, jos tradicijas, buitį. Liaudies dainose žiedas atpažįstamas kaip papuošalas, prabangos atributas, patraukiantis dėmesį ne tik dėl tauraus metalo, bet ir dėl puošnios formos, apibrėžiantis jį mūvinčiojo gerovę, statusą, socialinę padėtį. Riedant žiedui su dainos melodija pro akis vaizdžiai praslinks visi svarbiausi įvykiai žmogaus gyvenime, pradedant lopšiu ir baigiant kapu. Žiedo mūvėjimas ir senovėje, ir mūsų dienomis turi simbolinę reikšmę – tiek individualiu, tiek visuomeniniu požiūriu. Įvairių formų ir tipų žiedai taip pat yra labiausiai paplitę papuošalai iš viso Latvijos archeologinio paveldo. Be dažniausiai aptinkamų vestuvių ar sužieduotuvių žiedų, daug pasitaiko ir žiedų-antspaudų, būrimui skirtų žiedų ir kt. Nenuostabu, kad būtent žiedas – įdomiausias juvelyrinis dirbinys ir archeologams, ir istorikams, ir mitologams, ir tiesiog besidomintiems praeitimi, tradicijomis, papročių kilme, bet įdomus kiekvienam savaip. Kaip tik todėl žiedas buvo ir ligi šiol tebėra neišsenkantis įkvėpimo, meninių ieškojimų šaltinis Latvijos juvelyrams ir liaudies meistrams, atkartojantiems iš senovės atkeliavusių papuošalų formas bei tipus ir kuriantiems naujus jų variantus.
Jei kalbėsime apie Latvijos papuošalus ir konkrečiai apie žiedus, neabejotinai garsiausias ir populiariausias bus mitais bei sakmėmis apaugęs „Nameisio žiedas“ (Nameja gredzens). Sąvoką „Nameisio žiedas“ ir archeologai, ir juvelyrai, ir kiti, mūvintys tokį papuošalą, dažniausiai vartoja konkrečiam žiedo tipui apibrėžti – tai yra žiedas su pastorinta, panašiai į pynę suvyta priešakine puse.
Šis plačiajai visuomenei pažįstamas „Nameisio žiedas“ tokia garsia ir labiausiai Latvijoje atpažįstama bei atkuriama, atkartojama archeologine seniena tapo, galima sakyti, tik dėl istorinio atsitiktinumo. Istoriškai simbolinė žiedo reikšmė ar su ja susiję ritualai tyrinėtojams iš tiesų nėra žinomi, o visos legendos ir su šiuo žiedu susijusios tradicijos faktiškai sukurtos tiktai dvidešimtajame ir dvidešimt pirmajame amžiuje.
Nameisio žiedo modelis išgarsėjo, kai dvidešimtojo amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Daugmalės piliakalnyje (Daugmales pilskalns) vykdant archeologinius kasinėjimus buvo atrasti du sidabriniai žiedai. Tai jau savaime buvo retas ir įdomus atradimas, kadangi tokiam žiedui sukurti reikėjo ir ligi šiol reikia itin kruopštaus ir profesionalaus gerai savo amatą išmanančio juvelyro darbo, o ir kaina už tokį žiedą turėjo būti nemaža, ypač turint omenyje tai, kad žiedas padarytas iš sidabro, mat sidabrinių papuošalų Latvijos archeologinėje medžiagoje sutinkama ne taip ir dažnai. Radinio populiarumui ir tokio stiliaus žiedo pavadinimui didelės įtakos turėjo tuo metu parašytas Aleksandro Gryno (Aleksandrs Grīns) romanas „Nameisio žiedas“ ir Ludolfo Liberto (Ludolfs Liberts) nutapytas valdovo Nameisio portretas. Archeologinis radinys neabejotinai tapo mėgstamiausiu ir dažniausiai reprodukuojamu senoviniu papuošalu visoje Latvijoje. Visgi pats žiemgalių valdovas Nameisis tikriausiai galėjo būti nė nematęs tokio žiedo, nes piliakalnyje atrasti žiedai datuojami dvyliktuoju, vėliausiai tryliktuoju šimtmečiu, kada pats Nameisis dar net nebuvo gimęs, o jam gyvenant tokie žiedai, tikėtina, jau nebuvo nešiojami. Juolab, kaip teigia žinovai, tokio modelio žiedas yra veikiau latgalių papuošalas, nepaplitęs žiemgalių krašte, o jo atradimą Daugmalės piliakalnyje istorikai aiškina tuo, kad seniau toje vietovėje susiėjo daugelio tautybių amatininkų bei pirklių keliai. Štai koks paradoksas: nors daug kur randama informacijos, kad „Nameisio žiedo“ prototipas atkeliavo iš Daugmalės, tradicinius papuošalus kuriantys latvių kalviai kaip „Daugmalės pynę“ supranta ką kitą, o mūsų dienomis žinomas „Nameisis“, tikėtina, yra sukurtas pagal 1936 metais Latgaloje (Latgalē) atrastus pavyzdžius.
Taigi visai įmanoma, kad daug kartų pareikštas tvirtinimas, jog pirmasis „Nameisio žiedas“ atrastas žiemgalių Daugmalės piliakalnyje, nėra pamatuotas. Taip pat reikia paminėti tą faktą, kad tokių žiedų Latvijos teritorijoje jau buvo randama iki 1936 metų. Pavyzdžiui, Kuržemės provincijos muziejuje Jelgavoje (Kurzemes Provinces muzejā Jelgavā) saugoma keletas egzempliorių, atrastų devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo amžiaus pradžioje.
Tad gana akivaizdu, kad ketvirtojo dešimtmečio ažiotažas dėl „Nameisio žiedo“ buvo veikiau ideologinio, o ne mokslinio pobūdžio. Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose minėtas žiemgalių valdovas Nameisis savotiška mitine asmenybe to meto autoritarinio režimo valdomoje Latvijoje tapo dėka Aleksandro Gryno, vieno iš naujosios ideologijos propaguotojų. Grynas suteikia Nameisiui tiesiog transcendentinę, mesijinę galią. Toks vaizduotėje įsigalėjęs mitas buvo itin svarbus latvių savimonei stiprinti. Beje, Gryno romane nupasakotas žiedas – į sidabrinę pynę susivijusi pora žalčių rubino akimis ir su auksiniais rugių vainikais ant galvų – iš tiesų buvo visai kitoks nei archeologiniai radiniai. Tačiau akivaizdu, kad visuomenei svarbi buvo pati idėja, o archeologiniai radiniai puikiai pasitarnavo juvelyrams, galėjusiems sukurti pseudoautentišką, bet gražų ir latviams savotiškai reikšmingą dirbinį. Juk ir šiandien nė viena liaudies mugė Latvijoje neapsieina be juvelyrų, kalvių dirbinių, iš kurių kone garbingiausią vietą užima „Nameisio žiedas“.
Kalbant apie istoriniais faktais grįstą tiesą reikia pripažinti, kad Nameisio laikais tokie žiedai jau nebuvo nešiojami. Kaip jau buvo minėta, Latvijoje jie buvo paplitę dvyliktajame amžiuje ir tryliktojo amžiaus pradžioje. O žymusis Nameisis žiemgalių valdovu buvo tik pačioje tryliktojo amžiaus pabaigoje. Žinoma, negalima visiškai atmesti versijos, kad koks nors daiktas – kad ir žiedas – buvo paveldėtas ir ilgą laiką saugojamas kaip tradicinė šeimos brangenybė. Visgi „Nameisio žiedas“ tikrai nėra vienas iš labiausiai paplitusių žiemgalių žiedų tipų – Žiemgaloje kur kas dažniau randama vadinamųjų „spiralinių“ žiedų. O apskritai „Nameisio“ tipo žiedai – gana retas radinys. Ko gero, tai nulemta būtent to fakto, kad nukalti tokius žiedus sudėtinga, o pats procesas ilgai trunka.
Kad ir kaip būtų gaila, bet visos su valdovu Nameisiu ir konkrečiu žiedu siejamos istorijos bei legendos, objektyviai žvelgiant, veikiausiai yra fiktyvios. Svarbu tai, kad šiais laikais žiedų kalėjai bei juos mūvintieji latviai, taip pat filmų kūrėjai ir rašytojai žiedui su vyta priekine dalimi suteikia visai kitą reikšmę, nepaisydami istorinio tikslumo. Nors nėra įmanoma atsekti, kokią tiksliai simbolinę reikšmę šis žiedas turėjo dvyliktajame ar tryliktajame amžiuose, tačiau aišku, kad šiais laikais žiedas simbolizuoja priklausomybę latvių tautai. Šis papuošalas neabejotinai yra populiariausias papuošalas Latvijos istorijoje. Įdomus ir iškalbingas faktas, kad Latvijoje maždaug iki dvidešimtojo amžiaus devintojo dešimtmečio „Nameisio žiedo“ nebuvo galima įsigyti jokiose dailės ar juvelyrikos dirbinių parduotuvėse, tačiau jis vis tiek buvo labai populiarus, todėl daugelis tokius žiedus privačiai užsakydavo liaudies meistrams. Sovietmečio Latvijoje žiedas atspindėjo nacionalinę latvių dvasią.
Šiandien Latvijoje galima laisvai įsigyti skirtingų žiedų, vadinamų būtent „Nameisio žiedais“; beje, meistrai mielai kuria įvairiausias, faktiškai niekada neegzistavusias, papuošalo variacijas. Dažnai „Nameisio žiedais“ bendrai vadinami visi žiedai, kurių priekinė pusė pastorinta, suvyta ar supinta iš plonesnių gijų arba su pynės imitacija. Nors menkiau išmanančiam pašaliečiui visi tokie žiedeliai gali išoriškai atrodyti vienodi, tačiau aiškumo dėlei reikėtų pastebėti, kad viskas priklauso nuo pagaminimo technologijos, darbo sudėtingumo. Kitaip sakant, viską atskleidžia atskiras meistro „pasakojimas“ apie įžvelgtą prasmę, tradicijas ir simbolinę reikšmę.
Pesimistai kartais teigia, kad jeigu koks nors daiktas atrodo tradicinis, latviškas, tai ne būtinai taip ir yra iš tikrųjų. Žinoma, galima sutikti su žymiais latvių archeologais ar istorikais, teigiančiais, kad nėra jokio istorinio pagrindo susieti kokį nors papuošalą ir konkrečiai žiedą su istorine asmenybe – Nameisiu. Tačiau latviai mano, kad tikrai neverta atsisakyti „Nameisio žiedo“ pavadinimo, turint omenyje giliai įsišaknijusią tradiciją. Juk šį žiedą tokį svarbų daro būtent šiuolaikinis jo vertinimas ir platus panaudojimas.
Legenda gimė tautos sąmonės gelmėse, istorijai persipinant su sakmėmis, o juk neretai svarbesnė yra pati idėja, o ne tikslios datos ir neabejotina istorinė tiesa. „Nameisio žiedas“ išties tapo Latvijos simboliu, „latviškumo“ ženklu. Latviai teigia, kad bet kuriame pasaulio kampelyje sutikę žmogų, nešiojantį tokį žiedą, atpažįsta jį kaip „saviškį“ – net jei tai kitos tautos atstovas, net jei jis net nėra buvęs Latvijoje. Žiedas byloja, kad su šia žeme tą žmogų kažin kas sieja.
Kalbos apie „Nameisio žiedą“ netyla jau daugelį dešimtmečių ir vis atsiranda naujų šio papuošalo simbolikos traktuočių bei jo reikšmės versijų. Štai šio amžiaus pradžioje tuometinė Latvijos valstybinio statybos mokslinių tyrimų instituto Urboekologijos sektoriaus vadovė Liudmila Kartunova „Nameisio žiede“ įžvelgė paprastą, bet genialią sveikatos gerinimo priemonę. Anot jos, beveik visi senoviniai latvių žiedai yra „neužbaigti“ ar „neuždari“ – jie turi pradžią ir pabaigą. Beje, žinoma, kad tokius „neužbaigtus“ žiedus nuo seno darė ir Šiaurės Amerikos indėnai – tauta, kuri, be kita ko, gyvena toje pačioje geografinėje platumoje, kurioje yra ir Latvija. Galima būtų manyti, jog tokie žiedai su „pertrauktu“ raštu buvo gaminti tiktai tam, kad geriau pritaptų prie piršto, o žiedą būtų lengviau užmauti ir numauti. Vienas iš pirmųjų, įžvelgusių tokioje žiedo formoje konkrečią reikšmę ir tikslą, buvo vienas iš autoritetingiausių latvių specialistų akustikos srityje, profesorius Karlis Tomarinis (Kārlis Tomariņš). Anot jo, „neuždaras“, „neužbaigtas“ varinis ar sidabrinis žiedas elektromagnetiniame lauke puikiai veikia kaip rezonatorius, o juk „Nameisio žiedas“ faktiškai patenka į tris laukus: Žemės bei kosmoso elektromagnetinius laukus ir žiedą mūvinčio žmogaus biomagnetinį lauką. Šie laukai sukuria vieną kintamą elektromagnetinį lauką, lemiantį energijos apykaitą tarp žiedo ir jo savininko. Kitaip tariant, „Nameisio žiedas“ generuoja papildomą energiją, o tai ypač svarbu, kai energijos mažoka aplinkoje. Geoekologiniai tyrinėjimai rodo, jog radiacija, magnetizmas ir gravitacija daro įtaką žmogaus organizmui ir veikia gyventojų demografinius rodiklius. Tam tikrose ribose nė vienas iš šių laukų žmogui nesukelia kokių nors nemalonių pojūčių, tačiau peržengus tokias ribas gali prasidėti sveikatos problemos. Tiek JAV, tiek buvusios TSRS kosmoso tyrinėjimai įrodo, kad gravitacinis laukas yra itin svarbus gamtinės energijos šaltinis. Kuo jis intensyvesnis, tuo daugiau energijos pagamina žmogaus organizmas. Turimi duomenys atskleidžia, kad Latvijos teritorija yra mažo intensyvumo gravitacijos lauke. Tad žmogaus organizmas čia dažnai junta energijos deficitą. Kaip galima papildomai pasisemti energijos? Galima nuvykti pailsėti į pietus, ar į kitas vietoves, kur gravitacijos laukas intensyvesnis, o galima tiesiog mūvėti „Nameisio žiedą“, generuojantį (galbūt) reikalingą papildomą energiją.
Kaip teigia „Nameisio žiedo“ gerbėjai ir teorijos apie stiprias gydomąsias žiedo savybes bei teigiamą poveikį organizmui sekėjai, dėl šio žiedo sukuriamos energijos pagerėja kraujotaka, organizmas asimiliuoja sidabrą ar varį, nelygu, iš kokio metalo žiedas pagamintas. Ir viena, ir kita svarbu – juk gera kraujotaka padeda pašalinti iš organizmo šlakus ir greitai aprūpinti ląsteles reikalingomis medžiagomis, o minėtų metalų asimiliavimas padeda kompensuoti šių mikroelementų trūkumą. Varis stimuliuoja kvėpavimo bei kraujotakos procesus ir yra reikalingas vitamino B sintezei, o sidabras stabdo uždegiminius procesus organizme. Taigi, „Nameisio žiedas“ latviams yra ne tik nacionalinę vienybę simbolizuojantis dailus papuošalas, bet ir savotiška, paprasta, efektyvi sveikatos gerinimo priemonė.
Jau senai praėjo tie laikai, kuomet buvo sukurtas „Nameisio žiedas“. Visgi žiedas keliauja iš kartos į kartą, džiugindamas latvių tautą savo grožiu. Žiedas ištikimai tarnauja tautai kaip būtent šiam kraštui būdingos kultūros dalis. Sakoma, kad istorijos negalima tiesiog nukopijuoti, neįsigilinus į jos esmę, nes taip gali būti prarasta svarbiausia informacija. Šiais laikais irgi daug kas mūvi vadinamąjį „Nameisio žiedą“, atrodantį panašiai kaip senoviniai istoriniai žiedai. Tačiau retai kada toks žiedas gali pagerinti sveikatą. Mat kai kurie šiuolaikiniai žiedai padaryti „uždari“, todėl netenka svarbios gydomosios savybės, kurią, manoma, turi „neuždaras Nameisis“.
Šiandieninėje Latvijoje kartais girdima nuomonė, jog tokį žiedą kaip „Nameisio“ vertėtų mūvėti tiktai vyrams, nes tai karių žiedas. Taip pat teigiama, jog žiedas būtinai turįs būti sidabrinis ir joks kitoks – juk sidabras latvių tradiciškai daugiausia naudojamas metalas kuriant papuošalus. Tačiau tokie teiginiai neturi tvirto pagrindo. Archeologai teigia, kad tų pačių tipų žiedai mūvėti ir vyrų, ir moterų, o ir apskritai žiedus senovėje nešiojo ir vyrai, ir moterys, ir vaikai. Ar konkretų žiedą nešiojo vyras, ar moteris, galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis rastas tiksliai identifikuotoje kapavietėje, bet ir tada išlieka abejonė, ar papuošalas priklausė tam asmeniui, kol jis buvo gyvas. Kai kalbame apie tradicinius latvių papuošalus, Latvijos archeologinėje medžiagoje dažniausiai aptinkamas metalas yra anaiptol ne sidabras, o bronza. Ir „Nameisio“ tipo žiedai dažniausiai buvo padaryti iš bronzos.
Bet kuriam žymiam, populiariam daiktui, ar tai būtų juvelyrinis dirbinys, ar ginklas, ar dar kas nors kita, suteikiamos įvairiausios reikšmės ir priskiriamos įvairiausios galios. Ypač jei tas daiktas atkeliavęs iš gilios praeities, jau apaugęs legendomis. Ne išimtis ir „Nameisio žiedas“. Ne taip svarbu, ar žiedas bus iš sidabro, ar iš bronzos ar vario, ir net jei legendine tapusi asmenybė – valdovas Nameisis visiškai nėra susijęs su jo vardu pavadintu žiedu – svarbiausia, kad „Nameisio žiedas“ daug metų išlieka latvių mėgstamiausias papuošalas, ugdantis jų savimonę, parodantis nacionalinę priklausomybę, suteikiantis pasididžiavimo savo tautos praeitimi jausmą ir paprasčiausiai džiuginantis akį. Ar galima teigti, kad „Nameisio žiedas“ daugiau neatskleis nieko nauja? Kas žino, visai įmanoma, kad jis saugo dar ne vieną paslaptį.
