Rugpjūčio 21 - 27 d., prie Radviliškio miesto kultūros centro taukšės kalvių kaltai ir burzgės medžio drožėjų pjūklai. Visą savaitę vyks medžio drožėjų ir kalvių pleneras.
Šiemet pleneras skirtas iškiliam lietuvių pedagogui, fotografui, etnografui, kraštotyrininkui - Baliui Buračui atminti.
2017 m. švenčiame 120-ąsiais kraštiečio, šviesuolio gimimo metines. Šios sukakties proga į Radviliškį atvyks ir visą savaitę kurs, vieni iškiliausių Lietuvos medžio drožėjų ir kalvių.
Martynas Gaubas - radviliškietis dailininkas, skulptorius, grafikas. Pasaulio skulptorių tinklo „Sculpture network” ir Lietuvos Dailininkų Sąjungos narys. Skulptorius sukūrė per 500 skulptūrų iš medžio, akmens, bronzos. Surengė apie 25 personalines parodas, dalyvavo daugiau kaip 70-yje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Švedija, Danija, Suomija, Olandija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Ukraina, Kinija). Užsienio galerijos "Gallery M" (Viena, Bratislava, Niujorkas), "Art gallery 21"(Ryga), "Gallery Salling" (Skive, Danija) menininką pristato pasaulinėse meno mugėse.
Aurimas Šimkus - kurtuvėniškis skulptorius, medžio drožėjas. Aurimo darbo stilius racionalus, tikslingas. Laikas – viena iš didžiausių vertybių. Abejonėm ir blaškymuisi vietos dienotvarkėje nepalikta. Jo kūrinių detalės tikslios, faktūros preciziškos, lyg perkeltos iš keramikos.
2015 m. Aurimas Šimkus gavo netikėtą pasiūlymą – Nebraskos valstijos Omahos miesto (JAV) Lauritzen botanikos sode įrengti medžio skulptūrų taką – „Saulės takas“. O padaryti pirmąją skulptūrą „Eglė žalčių karalienė“ sugalvojo pats skulptorius.
Eduardas Titas - radviliškietis, šiuo metu gyvenantis Miežiškiuose, Panevėžio raj. tautodailininkas medžio drožėjas nuo mažens simpatizavo medžiui, net truputį drožinėjo: šakutes, bet prie didesnio luito prisiliesti nedrįsdavo. Nežinojęs, kad yra tokie benzininiai pjūklai, daugybė elektrinių šlifuoklių, manė, kad medį drožėjai tik primityviais rankiniais kalteliais kalinėja. Pažintis su ąžuolu buvo lemtinga – galutinai patvirtinusi: pomėgis išaugo savo rūbą – tai kelias, kuris vilioja, kuriuo, žinai, eisi. Ir tie galingi medžio luitai – ne tik paprasta darbo priemonė. Kaip pats Eduardas sako: „pragyvenau jau nemažą laiko tarpą, kuris skirtas mano gyvenimui. Prieš laiką esu tik dulkelė...Ąžuolai gyvena šimtmečius. Jie garbinami ir laikomi Perkūno medžiais. Man garbė liesti nuverstą ąžuolą ir suteikti jam dar vieną gyvenimą. Ąžuolas man suteikia energijos kūrybai ir darbams“.
Edvardas Bielokopitovas - Medžio drožėjas, dainininkas, muzikantas, poetas, Baisogalos atskirojo šaulių būrio nary, Baisogalos miestelio garbės pilietis. Penkiolika metų dalyvavo garsiame Skriaudžių (Prienų raj.) „Kanklių“ ansamblyje. Keli dešimtmečiai sieja Edvardą ir su liaudies kapela „Žvangulis“. Pakiršinio amatų centre Edvardas Bielokopitovas ugdo moksleivius būsimais medžio drožėjais. Šio meistro darbai puošia Šiaulių apskritį, Prienų rajoną, Suvalkiją, Lenkiją, Australiją, Kanadą, Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir kt. šalis. Šiaurės Amerikoje jo rankomis „Lietuvių paveldo take“ sukurta Eglės žalčių karalienės ir Geležinio vilko skulptūros, Vengrijoje – Karalius Ištvanas bei pastatyta koplytėlė, padailinta mūsų tautiniais motyvais. Edvardas Bielokopitovas – daugybės respublikinių ir tarptautinių plenerų, simpoziumų dalyvis. Nuo 1978 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
Eugenijus Arbušauskas - radviliškietis, medžio drožėjas. Parodose dalyvauja nuo 1994 m. LTS narys nuo 2003 m. LTKA narys nuo 2010 m. Nuolatinis Šiaulių krašto, respublikinių parodų dalyvis. LTS Šiaulių bendrijos Radviliškio skyriaus pirmininkas. Dalyvauja kūrybiniuose projektuose, moko jaunimą drožybos. Drožia Užgavėnių kaukes, skulptūrėles. Konkurse „Aukso vainikas” 2008 m. suteiktas geriausio Šiaulių apskrities meistro vardas, o 2010 – IIoji vieta. 2007 m. Šiaulių „Aušros” muziejuje Užgavėnių kaukių parodoje-konkurse tapo prizininku. Parodose-konkursuose Plateliuose užimtos II-III vietos. Pastoviai dalyvauja Šiaulių apskrities, Radviliškio, respublikinėse tautodailės parodose. 2005 m. ir 2011 m. suteiktas Radviliškio rajojo metų tautodailininko vardas. 2010 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Tautodailininkas yra surengęs 5 autorines parodas. Jo išdrožtų Užgavėnių kaukių yra įsigyję Daugyvenės, Šiaulių „Aušros“, Žemaitijos nacionalinio parko muziejai.
Egidijus Impolis - rozalimietis technologijų mokytojas metodininkas, medžio drožėjas, muzikos instrumentų meistras, muzikantas, dainininkas, muzikos kūrinių autorius. Nuo 2004 dirba Pakruojo „Žemynos“ pagr. mokyklos technologijų mokytojas. Jo skulptūros puošia poilsio aikšteles prie Pakruojo „Žemynos“, Rozalimo mokyklų. Dalyvavo medžio drožinių plenere (Radviliškis, 2002), tarptautiniame simpoziume "Alytaus piliakalnis - 2006", kasmetinėse tautodailininkų parodose. Vasarą dalyvauja pleneruose, kur susitinka su daugybe medžio drožėjų iš viso pasaulio, triūsia prie didžiausių skulptūrų ar koplytstulpių, o žiemą mažesnius darbus ruošia namuose arba šalia esančiose nuosavose dirbtuvėse. Pasak E. Impolio, svarbu turėti gerus darbo įrankius ir niekada negailėti tam lėšų. Žiemai atideda mažus darbelius, vasarą atiduoda skulptūroms, koplytstulpiams, dalyvauja pleneruose. Yra padaręs per pusšimtį nemažų medžio dirbinių. Didžiausias jų – Joniškio rajone, Kriukų miestelyje, daugiau nei 6 metrų aukščio koplytstulpis su angelo skulptūra.
Saulius Lampickas - rozalimietis, medžio drožyba susidomėjęs 1989 m., o 1991 m., jau surengęs pirmąją autorinę parodą Alytuje. Nuo 1992 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Visoje Lietuvoje surengė daugiau kaip 10 autorinių parodų. Pavieniai darbai eksponuoti Austrijoje, Prancūzijoje, Latvijoje ir Estijoje. Tautodailininkas dalyvauja lietuvių liaudies dailės parodose, sakralinio meno parodose, medžio drožėjų pleneruose. Dalyvavo tarptautinėse stovyklose Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje.
2000 m. ir 2008 m. tapo L. Šepkos vardo premijos laureatu. 2002 m. tapo Alytaus miesto savivaldybės kultūros premijos laureatu, o 2005 m. ir 2008 m. pripažintas geriausiu Alytaus apskrities liaudies meistru, vaizduojamojo meno kategorijoje, taip pat 2007 m., 2010 m. pripažintas geriausiu kryždirbystės kategorijoje, Alytaus apskrityje.
Kęstutis Benedikas - alytiškis tautodailininkas, medžio drožėjas. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 2001 metų. Tais pačiais metais surengė ir pirmą autorinę parodą. Dalyvavo parodose, autorinėse parodose Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje. Dalyvavo skulptorių simpoziumuose, pleneruose, bienalėse, kūrybinėse stovyklose, seminaruose: Lietuvoje, Rusijoje, Danijoje, Japonijoje, Vokietijoje. Darbai pasklidę po įvairias pasaulio šalis. Keletas drožinių nuolat eksponuojami Japonijoje. Keletą darbų įsigijęs medžio muziejus Danijoje. Dalyvauja gyvosios archeologijos, alternatyvios muzikos ir meno festivaliuose, skaito paskaitas medžio drožybos tema. Dirba Alytaus miesto ,,Volungės" pagrindinėje mokykloje skulptūros būrelio vadovu.
Stanislovas Špukas - gimė 1940 m. Raseinių sav. Šiluvos seniūnijoje, Norvydžių kaime. Kalvyste susidomėjo dar vaikystėje. Meninė kalvyste propaguoja jau dvidešimt metų. Nuo 2005 m. dalyvauja: Radviliškio, Kelmės, Šiaulių apskrities tautodailės parodose. 2007 m. priimtas į Lietuvos Tautodailininkų sąjungą. 2008 m. ir 2012 m. Respublikos kultūros ministerijos „Aukso vainikas“ Šiaulių regiono antros vietos nominacija kryždirbystėje. 2010 m. Rajono geriausio tautodailininko nominacija. 2011 m. Lietuvos kalvių kalvio konkurso dalyvis. Mėgsta kalti: saulutes, kryžius, suvenyrus. 2015 m. tapo, respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laureatu ir prizininku.
Kviečiame atvykti prie Radviliškio miesto kultūros centro ir stebėti, kaip medinis rastas virsta meno kūriniu.
Plenero atidarymas 2017 m. rugpjūčio 21 d. 17.30 val.
Plenero "Baliui Buračui atminti" uždarymas
Visą savaitę burzgę pjūklai, kalę kaltai ir smagus šurmulys nutilo. Ąžuolo rąstai pavirto skulptūromis, kurios dar ilgai primins apie kraštotyrininką Balį Buračą, jo 120-ąjį jubiliejų ir nuopelnus Lietuvai. Kęstutis Benedikas sukūrė skulptūrą „Įkvėpta melodijos“. Jos temą iš dalies padiktavo numatyta skulptūros vieta – prie Radviliškio muzikos mokyklos, ir tai, kad Balio Buračo nuotraukose dažnai galima išvysti dainininkus, muzikantus, šventes, muzikos instrumentus. Eugenijaus Arbušausko medis pavirto į tautiniais raštais puoštą koplytstulpį, kuriame pavaizduotas mūsų tautos simbolis – Rūpintojėlis. Kūrinio temą padiktavo ir vieta – kryžkelė prie Liepiškių k. Skulptūrą puošia kalvio Stanislovo Špuko nukaldinta saulutė. Eduardo Tito kūrinys – „Skulptūra skirta Baliui Buračui“. Minčių buvo daug, bet menininkui temą padiktavo medis. Verpstė ir ratelis – mus sugrąžina į praeitį... Ir šalia plunksna bei foto juostelė – tai tarsi neatsiejama Balio Buračo dalis. Skulptūra bus pastatyta Acokavuose. Sauliaus Lampicko ąžuolas pavirto į „Gyvybės medį“. Jame pavaizduota prieverpstė, apipinta lelijomis – tai pagrindinis kiekvienos moters atributas. Ir mažas angeliukas, priverčiantis sustoti ir susimąstyti apie praeitį, dabartį, apie gyvenimą... Skulptūrą puošia tautodailininko Stanislovo Špuko nukaldinta saulutė. Kūrinys bus pastatytas prie kelio, vedančio į Balio Buračo tėviškę. Aurimo Šimkaus kūrinys – „Krėslas Baliui Buračui“. Autorius skulptūroje išdrožė fotoaparatą, knygas ir tikrą krėslą, ant kurio, tikisi, praeiviai prisės pailsėti, pamąstyti ir nusifotografuoti - taip patys, tarsi nejučiomis, pratęsdami Balio Buračo darbą. Krėslas jau laukia praeivių prie Radviliškio pėsčiųjų tako. Egidijaus Impolio skulptūroje išvystame merginą „Praeities saugotoją“ – tai miškų deivė, pasipuošusi tautiniais raštais išmargintais rūbais ir, kaip ugnį, sauganti mūsų praeitį, tradicijas, atsiminimus. Skulptūros viršuje stogelis, su simboline medžio šakele, kurią nukaldino kalvis Stanislovas Špukas. Skulptūra pasipuoš Šeduvos girininkija. Edvardo Bielokopitovo koplytstulpyje pavaizduotas sėjėjas Izidorius – tai tarsi padėka mūsų protėviams už jų sunkų kasdieninį darbą. Koplytstulpio viršuje – Stanislovo Špuko saulutė. Šv. Izidoriaus skulptūra pasipuoš Acokavų bendruomenė. Martyno Gaubo skulptūra – „Rūpintojėlis“. Balys Buračas labai domėjosi dievdirbiais. Turėjo prikaupęs daugybę dievukų skulptūrėlių, todėl menininkui ir kilo mintis išdrožti Rūpintojėlį su erškėčių vainiku. Vainiką nukaldino Stanislovas Špukas. Rūpintojėlis rymos prie Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios. Rugpjūčio 28 d. prie Radviliškio miesto kultūros centro miesto gyventojai ir svečiai buvo pakviesti į medžio drožėjų ir kalvių plenero „Baliui Buračui atminti“ uždarymą. Radviliškio miesto kultūros centro direktorius Romualdas Juzukonis pasveikino visus susirinkusius ir kvietė pasigrožėti nuostabiomis skulptūromis. Renginys prasidėjo nuotaikingu plenero dalyvių orkestru, į kurį dalyvius pakvietė Jūratė ir Donatas Stakvilevičiai. Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis sveikino dalyvius ir kartu su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktore Jolanta Margaitiene visiems plenero dalyviams įteikė sočias bei skanias dovanas. Į renginį atvykęs klebonas Tadas Rudys pasidžiaugė, kad Radviliškio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo parapija pasipuošė menininko Martyno Gaubo išskaptuotu „Rūpintojėliu“, nes rugsėjo 3 d. parapija švęs 420-ies metų paminėjimo jubiliejų. Renginyje apsilankė ir Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas, kuris taip pat negailėjo gražių žodžių dalyviams bei organizatoriams ir kiekvienam plenero dalyviui padovanojo knygą apie Radviliškį. Šiaulėnų seniūnijos seniūnė Ieva Bliznikienė džiaugėsi nuostabiomis skulptūromis, kurios papuoš seniūniją, o Acokavų bendruomenės pirmininkė menininkams įteikė atminimo dovanėles. Skulptoriai ir kalvis pasakojo apie savo darbus, dalinosi įspūdžiais apie įvykusį plenerą ir nuoširdžiai dėkojo organizatoriams už puikiai suorganizuotą plenerą. Kiekvienam dalyviui Radviliškio miesto kultūros centro direktorius Romualdas Juzukonis įteikė padėkas ir atsiminimo dovanėles, o Rimantui Petrikui – už nuotraukose įamžintas plenero akimirkas. Taip pat įteiktos padėkos rėmėjams ir partneriams: Radviliškio rajono savivaldybei, Radviliškio miesto seniūnijai, Šiaulėnų seniūnijai, Asociacijai „Acokavų bendruomenė“, MB „Sidoma“, UAB „JVG“, UAB „Smuklė žarija“, UAB „Aluverda“, Aldonos Udrienės IĮ, Zitos Gudvalytės įmonei, kavinei „Naujoji kregždutė“, savaitraščiui „Radviliškio naujienos“, Radijo stočiai „RS2“. Renginį vainikavo visų susirinkusiųjų bendra daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ ir kalvio Stanislovo Špuko iššauta patranka. Radviliškio miesto kultūros centro kiemas ištuštėjo, bet aštuonios skulptūros visiems primins apie medžio drožėjų ir kalvių plenerą ir šimtmečio kraštotyrininką Balį Buračą. Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.
Radviliškio miesto kultūros centro informacija
2017.08.27
