„Užventis. Šimtas saulių geležinių“ – didžiausia ir rekordiškai trumpiausia
šiuolaikinės kryždirbystės paroda
Liepos 12 d. Užventyje (Kelmės r.) festivalio Užventis MENE XV. 2024 uždarymo metu surengta respublikinė šiuolaikinės kryždirbystės paroda „Užventis. Šimtas saulių geležinių“, skirta kitais metais 200 metų sukaktį mininčiai Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčiai.
Tiesa, pirmosios Užvenčio bažnyčios istorija siekia XVII a. pradžią, kai 1609 m. Žygimanto Senojo privilegija Užvenčio bažnyčiai patvirtinta pirmoji žemės fundacija, pati bažnyčia pastatyta 1638 m. LDK iždininko ir matininko Gabrieliaus Vainos rūpesčiu. Bėgant metams ir blogėjant ne tik bažnyčios išorės, bet ir vidaus būklei, ji rekonstruota koliatoriaus, Lenkijos karalystės iždo ministro, kunigaikščio Druckio-Liubeckio lėšomis. Literatūroje sutinkama nuomonė, kad tai įvyko 1825 m.
Ši kalviškosios kryždirbystės paroda tapo reikšmingu kultūriniu įvykiu tiek vietos bendruomenei, tiek kryždirbystės meistrams ir mylėtojams Lietuvos mastu. Metalo kryždirbystės parodoje buvo eksponuojami geležiniai kryžiai-saulutės, kuriuos šiemet ir pastaraisiais metais sukūrė žymiausi šalies kalviai, festivalio Užventis MENE dalyviai: Matas Bodrije, Arūnas Degė, Ričardas Grekavičius, Ramūnas Gudaitis, Andrius Janulis, Albinas Jukumas, Juozas Kavaliauskas, Saulius Kronis, Egidijus Latėnas, Virgilijus Mikuckis, Tomas Pacaitis, Česlovas Pečetauskas, Eitaras Pokvytis, Evaldas Rimkūnas, Vytautas Slavinskas, Antanas Sodaitis, Stanislovas Špukas, Darius Vilius, Tomas Vosylius.
Paroda „Užventis. Šimtas saulių geležinių“ ypatinga tuo, kad ji buvo eksponuojama šiuo metu teberenovuojamos Užvenčio šv. Marijos Magdalietės bažnyčios erdvėse. Užventis MENE kalvių kuratorius Virgilijus Mikuckis sakė: „kolegoms pasakiau, kad kita proga surengti parodą bažnyčioje gali ir nepasitaikyti“. Parodos eksponavimas renovuojamos bažnyčios erdvėse yra simboliškas, tarsi kryždirbių grįžimas prie šaknų, pirmapradės prasmės, kaip poetiškai aprašė Česlovas Kontrimas: „kryždirbys į šią kūrybos sritį išliejo ne tik visą savo sielą, giliai pamilusią gamtą ir grožį, jis čia pareiškė ir gilią religinę pasaulėžiūrą, jos pamylėjimą, prisirišimą bei gaivališką su ja suaugimą“.
Parodoje ant specialiai bažnyčios viduje suręstos šešių metrų aukščio platformos buvo eksponuoti 104 metaliniai kryžiai-saulutės. Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas pabrėžė šios parodos mastą sakydamas: „Užventis. Šimtas saulių geležinių“ savo apimtimi – didžiausia šiuolaikinės kryždirbystės paroda“. Rekordiškai trumpa ir šios parodos trukmė. Dėl besitęsiančių renovacijos darbų paroda bažnyčios erdvėse buvo eksponuojama tik vieną dieną. Dalis parodos eksponatų praturtino Užvenčio kraštotyros muziejaus fondų kolekciją.
Kaip reziumavo dailėtyrininkas Vytautas Tumėnas, „šioje parodoje matome daugelio iškiliausių šalies kalvių pačius naujausius kryžių kalvystės kūrinius, sukurtus šiemet ir pastaraisiais metais“. Nors iš pirmo žvilgsnio parodoje eksponuotų kryžių-saulučių dvasia spinduliuoja giliu papročiu, tačiau įdėmiau pažvelgę galime atrasti, jog vienų kryžių bruožai itin artimi metalo kryždirbystei būdingai plastinei kalbai, o kituose – daugiau naujovių, laisvesnių interpretacijų, aliuzijų į vaistažolių, pasaginių mėnulių, daugialypių kryžių siluetų, kryžmiškų žvaigždžių formas.
„Užventis MENE festivalis yra viena reikšmingiausių tradicinė kasmetė kalviškos kryždirbystės ir meninės kalvystės kūrybinė stovykla mūsų šalyje“, kaip pažymėjo V. Tumėnas. Festivalis suburia kalvius iš visos šalies ir skatina jų kūrybinį bendradarbiavimą bei kultūros paveldo puoselėjimą. Kalbėdamas apie dalyvavimą parodoje kalvis Saulius Kronis, ilgametis Užventis MENE dalyvis šmaikštavo: „penkiolika metų kūrėme Užventyje – pagaliau atėjo metas kažką eksponuoti“.
Kaip minėjo festivalio organizatorė Milda Balvočiūtė-Knyzelienė, Užventyje jau nuo 2009 m. pradėti įgyvendinti kūrybiniai nacionalinio lygmens projektai, skirti prasmingai įamžinti sąsajų su Užvenčiu turėjusių Lietuvos šviesuolių: M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos, P. Višinskio, Žemaitės (Julijos Žymantienės) ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro J. Smilgevičiaus atminimą. Remiantis reikšmingiausia etninės kultūros gyvąja tradicija - kryždirbyste, išsaugant Užvenčio krašto autentiškumą, kuriamos naujos kultūrinės erdvės, prisidedama prie kultūros ir meno plėtros, sklaidos, prieinamumo, atvirumo bei atsinaujinimo regione.
Šie projektai ne tik prisideda prie vietos kultūrinio paveldo išsaugojimo, bet ir skatina jaunąją kartą domėtis ir puoselėti tradicinius amatus. Virgilijus Mikuckis išreiškė viltį, kad ši paroda įkvėps tiek kalvius, tiek visuomenę toliau puoselėti tradicinę kryždirbystę, kuri yra įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
