Po ilgos pertraukos Radviliškyje vėl vyko medžio drožėjų ir kalvių pleneras „Daugiau nei amatas“. 2016 m. rugpjūčio 22 d. prie Radviliškio miesto kultūros centro vyko plenero atidarymas. Dalyvius ir svečius pasveikino Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, kūrybiškumo ir geros nuotaikos palinkėjo Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis. Atvykę Acokavų, Kutiškių ir Karčemų bendruomenių nariai linkėjo gero darbo, išsakė savo viltis ir palinkėjo, kad visus dalyvius aplankytų mūzos.
Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių kūrimas, lietuvių liaudies meno šaka. 2016 metais sukanka 15 metų, kai kryždirbystė įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Šiam plenerui suteiktas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažas.
Renginio vedėjas Gediminas Kestenis pristatė plenero dalyvius, tautodailininkus: Eugenijų Arbušauską, Kęstutį Benediką, Saulių Lampicką, Edvardą Bielokopitovą; kalvius: Stanislovą Špuką ir Giedrių Malinauską.
Į plenerą buvo pakviesta menotyrininkė Skaidrė Urbonienė. Ji daug metų analizavo medinių koplytstulpių, koplytėlių, stogastulpių, kryžių iš sodybų, pakelių ar kaimo kryžkelių paskirtį, statymo priežastis. Menotyrininkė pristatė parodą „Gyvybės medis: lietuvių kryždirbystė ir kryžių simbolika“. Parodos organizatorius – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Parodos lankytojai galėjo pasigrožėti ir išgirsti, kuo ypatingi įvairių Lietuvos regionų kryžiai, koplytstulpiai, dievukai, ką jie simbolizavo, ko žmonės prašydavo aukodami. Papasakojo apie savo patirtį tyrinėjant kryždirbystės objektus užsienyje.
Po parodos pristatymo vyko menotyrininkės S. Urbonienės seminaras „Šiaurės Lietuvos kryždirbystės tradicija“. Seminaro dalyviai gėrėjosi skulptorių išmone ir jų darbų įmantrumu, kuris būdingas Šiaurės Lietuvos regionui. Po seminaro plenero dalyviai nuvyko į Kryžių kalną.
Savaitę laiko prie Radviliškio kultūros centro dūzgė pjūklai, virė darbas... medžio rąstai virto nuostabiais kūriniais.
Kalvis Stanislovas Špukas turintis „Aukso vainiko“ apdovanojimą, garsėjantis kaip kryždirbys, bet save pristatantis saulučių ir kryžių kalviu, visą savo laiką skiria kūrybai. Kitas kalvis, tautodailininkas, daugybės plenerų ir parodų dalyvis, Stanislovo Špuko mokinys. Mokytojo žodžiais kalbant, pranokęs net patį mokytoją - tai - Giedrius Malinauskas. Bendras kalvių darbas – nukaldinta saulutė Acokavų kaimo akmeniui.
Edmundas Arbušauskas - medžio drožėjas, tautodailininkas, kuriam „Aukso vainiko“ apdovanojimuose suteiktas geriausio Šiaulių apskrities meistro vardas. Jo darbais pasipuošęs ne vienas muziejus. Šiame plenere Edmundo Arbušausko ir Stanislovo Špuko sukurtas darbas pavadinimu „Angelo sparnai, globojantys kultūrą ir sportą“. Koplytstulpis papuoš Kutiškių kaimo bendruomenės aplinką. Tarsi apglėbiantys angelo sparnai saugos visus jos narius ir dirbant, ir kuriant, ir sportuojant.
Skulptorius, tautodailininkas alytiškis Kęstutis Benedikas žinomas visame pasaulyje, ir pelnęs begalę apdovanojimų šį kartą kartu su kalviu Giedriumi Malinausku sukūrė kūrinį, pavadinimu „Šventoji“. Nuostabaus grožio kūrinys – tai tarsi šventoji, nužengusi iš koplytėlės. Šis kūrinys dovanojamas Karčiamų kaimo bendruomenei.
Medžio drožėjas, kalėjas, dainininkas, muzikantas, eiliuotojas taip galima būtų apibūdinti dar vieną mūsų plenero dalyvį - Edvardą Bielokopitovą. Menininkas sukūrė skulptūrą, pavadinimu „Miško angelas“, ji bus padovanota Radviliškio miškų urėdijai.
Skulptorius, tautodailininkas, apdovanotas „Aukso vainiku“, Saulius Lampickas, kurį geriausiai apibūdina jo dukters žodžiai: „Galima atimti sotumą, komfortą, dėmesį, jis vis tiek liks stiprus savo dvasia. Nes jis turi fatališkąją Drožybą – didžiausią aistrą, nuotykį, beprotystę.“ Šio menininko ir kalvio Stanislovo Špuko kūrinys „Saugantis atmintį“ bus padovanotas Acokavų kaimo bendruomenei. Angelas, rankoje laikantis raktą, tarsi iš tiesų saugo visa tai, kas liko mūsų prisiminimuose – skirta išnykusiems kaimams atminti.
Į šventę atvykęs Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis dalyviams įteikė padėkos raštus, džiaugėsi sukurtais darbais ir linkėjo sėkmės kūryboje. Šventėje dalyvavo ir savo mintis išsakė kunigas Tadas Rudys. Projekto vadovė Vilma Simaitienė pasidalino įspūdžiais apie plenerą ir palinkėjo, kad juos globojantis angelas visada būtų šalia.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija, Radviliškio rajono savivaldybė. Rėmėjai: VĮ Radviliškio miškų urėdija, UAB „Favoritas“, UAB „JVG“, UAB „Sidma“.
Radviliškio miesto kultūros centro informacija
