Tautodailę visi pagal nutylėjimą priimame kaip kryžius ir rūpintojėlius, molio puodus, pintines, įvairius smukius suvenyrus su lietuviška ar baltiška simbolika. Kaip tai, kas nuolat šalia, todėl įprasta, kiek atsibodę ir netgi neišvengiama tiek, kad norisi įvairovės ir pasidairyti po kitur. Ypač tai būdinga jaunam žmogui, atviram pasauliui ir ieškančiam įvairovės.
Fotografijų autorė Zita Stankevičienė
Parengta nauja fotografijų paroda apie tautodailę. Kas gali būti naujo ir šiuolaikinio tokiame tradiciniame, iš liaudies kilusiame mene?
„Žodžiai moderni tautodailė iš pirmo žvilgsnio nelabai dera tarpusavyje, bet puikiai nusako, kokia ši meno rūšis transformatyvi ir – prisitaikanti. Nuimkime ir atskirai padėkime taškelių bei brūkšnelių puošybos fragmentą, nuo kokio puodo ar juvelyrikos gaminio – kuo šis lakoniškumas ne minimalizmas?“ – kitu žvilgsniu pamačiusi liaudies meną ir pasiūliusi parodos koncepciją pasakoja Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus vadovė Modesta Tarasauskienė. „Norėjosi parodyti tautodailę kitaip, moderniu kampu. Alytuje, Dzūkijos sostinėje turime puikią etnokultūros tradicijas puoselėjančią mokyklą – Kauno taikomosios dailės mokyklos filialą, kuriame be įvairių tradicinių tautodailės šakų mokoma ir fotografijos. Pasitelkėme šios specialybės absolventus “.
Pasirodo, parodyti tautodailę kitaip ir nešabloniškai yra nemažas iššūkis. Pirmu bandymu įvairiais rakursais nufotografuoti kūriniai atrodė gražiai, estetiškai, bet per tradiciškai. Dar ir dar kartą buvo atidžiai peržiūrimos nuotraukos ir gimė sprendimas. Į pagalbą atėjusi dailininkė, taip pat fotografijos kurso absolventė Gintarė Markevičienė-Žaltė - rado atsakymą .... žodeliuose, tiksliau pojūčiuose. Ir ne tik: sąmoningai įvestas naujai sukurtas šiuolaikiškas Dzūkijos tautodailininkų asociacijos logotipas, įvestas prasmingas, pojūčio žodelis. Šalia fotografijos atsiradus švarios erdvės plotui, žodžio prasmė tapo girdima ir akimis, ir širdimi - kaip žibanti žvaigždė gilioje erdvėje. Šiuo papildymu ir buvo atskleistos labai įvairios, išradingos fotografijos.
Turbūt ir atrastas netradicinis pateikimas lėmė, jog parodos koncepcija susidomėjo didesnė fotografų komanda. Prie F20 prisijungė F19 grupės fotografijos specialybės absolventai. Susibūrusi 15 fotografų komanda lėmė visos parodos įvairialypiškumą ir netikėtas situacijas, kuriuose atsiduria liaudies meno kūriniai. Vienas žmogus taip nebūtų „paišdykavęs“.
„Liaudies menininkų darbai, prakalbinti ne visai tradicinėse situacijose, kuria šiltą ir gilų ryšį su jaunu ir šiuolaikiniu žmogumi. Keldami nuostabos, netikėtumo, paslaptingumo jausmus, skatina žaisti, kurti, ieškoti ir atrasti naujus kelius“, - fotografijų meninį sprendimą pristato Gintarė Markevičienė. „Man labai smagu, kad fotografijose užfiksuoti momentai įtraukia ir kalba apie tai, jog didžiuotis savo šalies tradicijomis verta.“
Parodos fotografijų autoriai: Aušra Blažauskaitė, Asta Bartkienė, Vilma Cikanavičienė, Vaiva Danilova, Artūras Lavrėnovas, Egidijus Markevičius, Ineta Nartautaitė Macenkienė, Daiva Neko, Jolita Linkevičienė, Karolina Povilanskaitė – Zaperackienė, Valentinas Kryžiokas, Girmantė Mažeikienė, Laima Unguraitienė, Simona Zabruckaitė, Lina Žadeikienė.
Fotografijose užfiksuoti Neringos Akstinienės, Rūtos Indrašiūtės, Vilmos Jenčiulytės Džiugo Petraičio, Skaidrės Bagdanskienės, Prano Gajausko, Gintarės Markevičienės, Egidijaus Markevičiaus, Vaclovo Špoko, Monikos Tautkienės kūriniai.
Parodą numatyta eksponuoti Alytuje, Varėnoje, Lazdijuose ir šių miestų bei rajonų mokyklose.
Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba
