Kviečiame dalyvauti  XVI respublikinėje medžio drožėjų darbų konkursinėje parodoje Liongino Šepkos (1907 - 1985) premijai laimėti

            Rokiškio r. savivaldybė ir Rokiškio krašto muziejus, siekdami įamžinti garsiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos atminimą, skatinti medžio drožybos tradicijų išsaugojimą ir tęstinumą, nuo 1994 m. organizuoja respublikines medžio drožėjų darbų konkursines parodas Lionginui Šepkai atminti. Komisija išrenka geriausių kūrinių autorių, kuriam įteikiama Rokiškio r. savivaldybės premija (20 MGL). Įvairios organizacijos, verslininkai ir privatūs asmenys yra įsteigę prizus. Laukiame aktyvaus dalyvavimo. Visi konkursinės parodos dalyviai apdovanojami dalyvio diplomais, atminimo medaliais ir parodos katalogais.

Dalyvavimo parodoje sąlygos:

• Konkursinėje parodoje dalyvauja Lietuvos medžio drožėjai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai, ar ne.
• Iki rugsėjo 6 d. drožėjas į muziejų turi atgabenti ne mažiau 7 ir ne daugiau 10 savo kūrinių, sukurtų per pastaruosius 2 metus.
• Taikomosios dailės drožiniai į parodą nepriimami.
• Parodos dalyvis su drožiniais pateikia savo biografiją ir nuotrauką.
• Nuo 2008 m. suteikiama teisė dalyvauti ir ankstesnių metų Liongino Šepkos premijos laureatams, jeigu nuo laureato vardo paskelbimo praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

Numatoma, kad konkursinė paroda pradės veikti 2010 m. rugsėjo 15 d., o uždarymas ir laureato paskelbimas numatytas spalio pabaigoje. Prašytume iš anksto registruotis tel. 8- 458 52835 arba el. paštu: daile@muziejus.rokiskyje.lt

Tautodailės  AMATŲ MOKYMAS 

Šiaulių tautodailininkų organizacijos patalpose ( Žemaitės 43, Šiauliai)  pradedame tautodailės amatų mokymus. Amatų paslapčių  mokys tautodailininkai
Kovo 22 - 26 ir kovo 30 - 31 dienomis mokysime marginti kiaušinius. Registruotis telefonais : 841 52 39 62 , mobilus  370685 33927 arba elektroniniu paštu : siauliaitautodaile@splius.lt .
Galime priimti vaikų, suaugusių grupes iki 10 žmonių. Užsiėmimų data, laikas  derinamas pagal poreikius.  Atsinešti kiaušinių.  Darbo priemonės  ir  dažai duodami vietoje.
Vienos valandos kaina 1 asmeniui 10 litų.

„AUŠROS" MUZIEJUJE - KAUKIŲ IR RITUALINIŲ DAIKTŲ PARODA

2010 m. vasario 12 d., penktadienį, 16 val. Šiaulių „Aušros" muziejaus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks kaukių ir ritualinių daiktų parodos „Naujoji Gvinėja - Lietuva" atidarymas ir koncertas. Okeanijos regiono muziką atliks Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija" (vadovas Gediminas Ramanauskas), Kęstutis ir Gintautas Gascevičiai, o Užgavėnių dainas - Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija" folkloro ansamblis „Salduvė" (vadovai Violeta ir Darius Dakniai).
Paroda veiks iki 2010 m. balandžio 30 d.
Artėjančių Užgavėnių proga rengiamoje parodoje eksponuojamos papuasų kaukės ir ritualiniai daiktai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinio, kurį padovanojo Australijos lietuvių visuomenės ir kultūros veikėja dr. Genovaitė Kazokienė, bei seniausios Užgavėnių kaukės ir apeiginiai daiktai iš Šiaulių „Aušros" muziejaus rinkinių.
Dvi skirtingas kultūras - Naujosios Gvinėjos salos ir Lietuvos (labiausiai Žemaitijos regiono) - vienijančios parodos pagrindinis principas - lyginamasis. Kultūras reprezentuojančius eksponatus - žmonių ritualuose, apeigose, kalendorinėse šventėse naudojamas kaukes bei kitus daiktus, tiek „Aušros" muziejaus darbuotojai, vaikščiodami po Žemaitiją, tiek dr. G. Kazokienė, gyvendama Australijoje, rinko tuo pačiu metu, t. y. XX a. pradžioje ir viduryje.
Naujoji Gvinėja - tai didžiausia Okeanijos ir antra pagal dydį sala pasaulyje, mažiausiai ištirta Žemės vieta. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų iki XX a. vidurio į trečdalį Naujosios Gvinėjos teritorijos nebuvo įžengęs joks baltasis, todėl civilizacija salos čiabuvių (dauguma jų priklauso papuasų gentims) gyvenimą yra paveikusi menkai. Protėvių ir mirusiųjų kultas - papuasų mitinio pasaulėvaizdžio pamatas, jam skiriami svarbiausi ritualai. Beveik visur naudojamos tik trys spalvos: juoda, raudona ir balta. Patys unikaliausi ir išraiškingiausi parodos „Naujoji Gvinėja - Lietuva" eksponatai - kaukės ir skulptūros, perteikiančios karingų, impulsyvių, kadaise kanibalizmu garsėjusių, pragariškame tropikų karštyje gyvenančių genčių mitinio pasaulėvaizdžio elementus: toteminius protėvius, jų dvasias ir kitus mitinius personažus. Jie, kaip čiabuviai tiki, ir dabar lemia bendruomenės bei atskirų jos narių gyvenimą, sėkmę ar nelaimes.
Kita parodos dalis - eksponatai iš „Aušros" muziejaus Užgavėnių kaukių rinkinio, kurio didžiąją dalį sudaro kaukės iš Šiaulių krašto apylinkių. Pirmoji Užgavėnių kaukė įsigyta 1931 m. Kelmės valsčiuje, Suvartuvos kaime. Didžioji dalis kaukių surinkta ne tiesiogiai iš kūrėjų ar tautodailininkų, todėl galima manyti, jog jos pagamintos bent keliolika metų anksčiau ir iki patekimo į muziejų kaimo šventėse gyveno tikrąjį kaukės gyvenimą. Lietuviškose Užgavėnių kaukėse atsispindi hiperbolizuoti veido bruožai: didelės kreivos ar tiesios nosys, bedantės ar su keletu kreivų dantų burnos. Daugelis jų dažytos rudais, juodais, raudonais, baltais ar geltonais dažais. Kaukėse išryškinti bendri baisumą reprezentuojantys bruožai, tinkantys tiek ubago, tiek vestuvininko, daktaro-vengro kaukėms. Toks polifunkciškumas yra itin būdingas antropomorfinės kilmės kaukėms. Paprotinė medžiaga byloja, jog vienais metais žmogus su ta pačia kauke būdavo ubagu, kitais - daktaru-vengru ar kitu personažu.
Parodoje vyksta edukacinė programa „Kaukės magija".
Parodos partneris Lietuvos dailės muziejus.
Informaciją apie parodą teikia Šiaulių „Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Rūta Stankuvienė, mob. tel. 8 650 12 142.

UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ PARODA 

Vasario 9-19 d. veiks Užgavėnių kaukių paroda. Autorius habil. genetikos mokslų dr. Karolis Gediminas Cieminis. Autorius yra išdrožęs apie 500 vnt. kaukių, dauguma jų pasklidusios po platųjį pasaulį, puošia privačių kolekcionierių ir muziejų kolekcijas. Šiandien mes galime susipažinti su asmenine autoriaus kolekcija, kurią sudaro 30 vnt. kaukių, ir kiekviena iš jų - originalus meno kūrinys. Kaukės Vilniuje eksponuojamos pirmą kartą. Įėjimas nemokamas.
Rengėjai: Vilniaus etninės kultūros centras, Lietuvos tautodailininkų sąjunga.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) ir

Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos (LTKA)

skelbiamo konkurso "Geriausias metų tautodailininkas" nuostatai

II. Vertinimo komisija

1. Premijos dydį nustato LTKA taryba ir informuoja konkurso vertinimo komisiją.
2. Tautodailės konkurso premiją skiria vertinimo komisija.
3. Vertinimo komisijos sąstatą kasmet tvirtina LTKA taryba.
4. Vertinimo komisija formuojama pasitelkiant profesionalius tautodailės vertintojus.

III. Dalyvavimo tvarka

1. Konkurse gali dalyvauti visi LTS ir LTKA nariai.
2. Pretendentai atrenkami per LTS skyrių metines ataskaitines parodas.
3. Konkurso vertinimui pateikiami vienerių metų kūrybos rezultatai.
4. Pretendentų kūrybą apibūdinančią medžiagą pateikia LTS skyriai iki rugsėjo 10 dienos.
5. Tas pats autorius Lietuvos tautodailės kūrėjų konkurso laureatu gali būti tik kartą.
6. Autoriaus kūrybą apibūdinanti medžiaga:
   6.1. LTS skyriaus rekomendacija,
   6.2. kūrybinė autobiografija,
   6.3. kūrinių, už kuriuos siūloma premijuoti, sąrašas ir nuotraukos.

1. Konkurso laureatas surengia autorinę parodą LTS galerijoje (Stiklių g. 16, Vilnius).
2. Konkurso laureatas pristatomas visuomenei „Tautodailės metraštyje".